Hipertenzija – klastinga liga, gresianti kiekvienam iš mūsų

Lietuvoje 2014-aisiais hipertenzinėmis ligomis sirgo net 234 iš 1000 gyventojų, ir, deja, skaičiai vis auga. Todėl būtina ne tik reguliariai tikrintis (sulaukusiems 18 – kartą per du metus, sulaukusiems 40 – kasmet), bet ir užsiimti ligos prevencija.

Normalus kraujospūdis ir būdai jį pamatuoti

Pasimatuoti kraujospūdį galite pas gydytoją, arba, jei įsigijote matuoklį, namuose. Tiesa, jų kainos nėra labai mažos – pigiausi automatiniai matuokliai atsieina ~40 Eur. Jei visgi nusprendėte kraujo spaudimą stebėti namų sąlygomis, turėtumėte susipažinti su skaičių reikšmėmis. Pirmasis žymi sistolinį spaudimą, t.y. kai širdis plaka ir pumpuoja kraują, tuo tarpu antrasis – diastolinį, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Gydytojų teigimu, normalus kraujospūdis yra žemesnis nei 120-80.

Hipertenzijos simptomai gali ir nepasireikšti

Liga dažnai vadinama „tyliąja žudike”, kadangi neturi jokių ją išduodančių ženklų – tik skaičiukus matuoklio ekrane. Visgi kai kuriems pasireiškia šie simptomai: galvos skausmas ir svaigulys, sutrikusi rega, pykinimas, vėmimas, krūtinės skausmas bei dusulys. Itin retais atvejais hipertenziją gali išduoti kraujas šlapime, kraujavimas iš nosies, nuovargis, diegiantis kaklo ar ausų skausmas.

Jei simptomų nėra ir/ar jie laiku nepastebimi, hipertenzijos komplikacijos gali būti negailestingos: širdies smūgis, širdies funkcijos nepakankamumas, insultas, inkstų nepakankamumas, progresuojantis regėjimo praradimas, periferinė arterijų liga, aneurizma.

Kas lemia kraujo spaudimą?

• Antsvoris ir nutukimas. Riebalai, ypač besikaupiantys pilvo srityje, lemia arterijų užsikimšimą bei jų sienelių kietėjimą. To rezultatas – darosi sunkiau išnešioti kraują. Tuomet organizme pakyla adrenalino lygis, kaupiasi druskos ir padidėja kraujo spaudimas. Tiesa, atsikračius viršsvorio, kraujospūdis nukrenta natūraliai;
• Fizinės veiklos trūkumas. Fiziškai neaktyvių žmonių širdies susitraukimų dažnis didesnis, todėl organas su kiekvienu susitraukimu dirba sunkiau ir tokiu būdu kyla kraujospūdis. Be to, fizinės veiklos trūkumas padidina nutukimo riziką;
• Druskos perteklius racione lemia skysčių sulaikymą, pakeliantį kraujo spaudimą;
• Besaikis alkoholio vartojimas. Ilgainiui vartodami daug alkoholio (vyrai – daugiau nei du gėrimai per dieną, moterys – daugiau nei vienas gėrimas per dieną), pakenkiame širdžiai ir taip pakeliame kraujospūdį;
• Rūkymas, tiek aktyvus, tiek pasyvus, laikinai pakelia kraujo spaudimą, o tabake esantys chemikalai pažeidžia kraujagyslių sienelę. Tai lemia arterijų siaurėjimą ir sukelia lėtinę hipertenziją;
• Stresas, kaip ir rūkymas, laikinai pakelia kraujo spaudimą. Jei bandote atsipalaiduoti persivalgydami, rūkydami ar vartodami alkoholį, dar labiau pabloginate situaciją;
• Amžius. Tikimybė susirgti hipertenzija padidėja vyresniems nei 45 metų vyrams ir vyresnėms nei 65 metų moterims;
• Genetika. Labai dažnai hipertenzija paveldima, todėl būtinai pasidomėkite šeimos narių ir giminaičių ligos istorija;
• Lėtinės ligos, pavyzdžiui, kepenų ar skydliaukės sutrikimai bei miego apnėja, taip pat gali lemti lėtinę hipertenziją.

Hipertenzija – klastinga liga, gresianti kiekvienam iš mūsų

Hipertenzijos prevencija nereikalauja daug pastangų

Norėdami užkirsti kelią hipertenzijai, iš gyvenimo eliminuokite visus ją sukeliančius veiksnius, t.y. subalansuokite mitybą, atsisakykite tabako ir alkoholio, pradėkite mankštintis (užtenka 150 min per savaitę), sumažinkite suvartojamą druskos kiekį bei raskite būdų suvaldyti stresą. Beje, kuo toliau nuo pusiaujo gyvenate, su tuo didesne hipertenzijos rizika susiduriate, kadangi ją gali paskatinti iš saulės gaunamo vitamino D trūkumas.

Hipertenziją galima gydyti natūraliai būdais

Žolelėmis: baziliku, cinamonu, kardamonu, linų sėmenimis, česnaku, imbieru, gudobele, salierų sėklomis, prancūziška levanda, gauruotąja unkarija. Jei nepavyksta šių vaistažolių įtraukti į racioną, vartokite jų turinčius papildus.

Mitybos pokyčiais: kenčiantiems nuo hipertenzijos reikėtų atsisakyti kavos, kadangi kofeinas kraujagysles veikia panašiai kaip ir stresas. Tačiau galite drąsiai pasimėgauti juoduoju šokoladu (ne mažiau nei 70% kakavos) – jo sudėtyje esantys flavanoliai padaro kraujagysles elastingesnes. Taip pat nepamirškite į racioną įtraukti sudėtyje daug kalio turinčių produktų: baltųjų pupelių, špinatų, bulvių, lašišos, avokadų, baltųjų grybų, bananų, kinrožių arbatos.