shutterstock.com
Kai supakuosime Kalėdinius žaisliukus į dėžutes, išsivalysime namus, pažvelkime į savo rūbų spintą-išsitraukime vasarai skirtą suknelę ir pasimatuokime. Aha! Po ilgo švenčių maratono „braška siūlės“!? Mielosios, pats laikas susiimti. Man gaila tų merginų, moterų, kurios puola prie drąstiškų dietų pavasario saulutei nušvitus. Aš jums pasakysiu 5 taisykles, kurios taps jūsų geraisiais įpročiais ir pamiršite „žiemos lašinukų problemą“. Juk juos sukaupti taip paprasta, o atsikratyti labai sunku.
Patarimais, kaip žiemą nepriaugti svorio ir išlikti sveikiems, dalinasi subalansuotos mitybos ekspertė Rita Šilenskienė, sveiko maisto akademijos „Pirmas Šaukštas“ įkūrėja.
Sutikite, kad gamta turi savo ciklus ir mes jos nepakeisime: po žiemos ateis pavasaris ir t.t… Jei mes – Homo sapiens – esame protingesni už gyvūnus, tai ir elkimės protingai, prisitaikydami prie gamtos ciklo. Ką daro gyvūnai šaltuoju metų laiku – rudenį kaupia atsargas, žiemą urve maitinasi iš atsargų ir pavasarį išlenda sukūdę. O mes maitinamės dar sočiau, judame mažiau, nes šalta, nesinori eiti į lauką ir pavasarį pasitinkame su stresu. Šaltuoju metu organizmas labai greitai kaupia riebalus, nes riebalai – tai energijos ir šilumos atsargos. Tačiau maitinantis netinkamai, mažai judant, rezultatą pamatysite veidrodyje po kelių mėnesių.
Judėjimas gryname ore neleidžia senti, sirgti ir storėti
Vengdami judėti, eiti į lauką, bijodami peršalti ir užsikrėsti virusinėmis ligomis, mes darome kelis blogus darbus: kaupiame riebalus, nestipriname imuninės sistemos, psichologiškai neatsigauname, nes namie mus supa nauji darbai, reikalai ir nėra kada pailsėti. O medikų statistika byloja, kad virusais yra didesnė galimybė užsikrėsti vasarą. Šaltame ore virusai negyvena, jiems palankiausia terpė yra šilta, neišvėdinta namų ar darbo patalpa, viešasis transportas. Taigi, sakoma: „nėra blogo oro, yra netinkami rūbai“. Po vakarienės apsiaukite patogią, šiltą avalynę, apsirenkite šiltai, bet ne tiek, kad sukaistumėte, ir eikite su kuprine ant pečių, mojuodami rankomis, apsipirkti ar apsukite ratelį apie savo gyvenamąjį rajoną. Telefonuose yra žingsniamačiai, užsistatykite 6 tūkstančius ir pirmyn! Savaitgalį puikus būdas gamtoje prasieiti su šiaurietiškomis lazdomis. Prieš 2 metus vaikų padovanotos šiaurietiškos lazdos, darbuojasi labai dažnai. Judėjimas gryname ore neleidžia senti, sirgti ir storėti.
Būtina gerti vandens
Visi žinome, kad reikia gerti vandens, bet žiemą ir taip šalta, tai apie kokį vandenį dar galima kalbėti!? Štai čia ir susiduriame su keliomis problemomis: vartojant per mažai skysčių, valgant riebesnį, saldesnį, mažiau skaidulų turintį maistą, sutrinka virškinimas. Rečiau einame tuštintis, maistas ilgiau užsilaiko žarnyne, pūna, kaupiasi bakterijos, dujos, mus beria, atsiranda nemalonus burnos kvapas, sergame įvairiomis ligomis, nes krinta organizmo imunitetas ir t.t. Gal jau užteks ir eime gerti vandens? Nusiraminkite, niekas jums neliepia tapti drambliais ir gerti be skaičiaus. Paskaičiuokite kiek skysčių reikia jūsų kūnui :0,3 ml / 1 kūno kilogramui. T.y jei sveriate 100kg, reikėtų išgerti 3 litrus. Dažnai tarp valgių pradeda kankinti alkis, puolame prie kavytės ir sausainuko, bet atsigerkite šilto vandens ar arbatos stiklinę. Jei po 10 min. alkis praeis, vadinasi jūs nebuvote alkani, o organizmui trūko vandens. Žiemą pasistatykite ant darbo stalo termosiuką su žolelių arbata ir gurkšnokite. Tarp valgių (o ne pavalgius) taip pat atsigerkite šilto vandens, sumaišyto su citrinos sultimis ar imbierinės arbatos. Kava, sriuba ar kiti skysčiai nesiskaito – čia maistas! Nuolatiniai užkandžiavimai darbe su kavyte, pienu, cukrumi ir kaupiasi gelbėjimosi ratu aplinkui…
Planuokite ir nepraleiskite pusryčių!
Mes gi planuojame ką apsirenksime, ką veiksime rytoj, kur važiuosime, o dabar pradėkit planuoti, ką valgysite, nes maistas – tai kuras kiekvienai jūsų organizmo ląstelei. Jei organizmas gauna tik „tuščias kalorijas“, tai nieko gero ir nelaukite! Pasiruoškite iš vakaro užkandžius į darbą ar vaikams į mokyklą. Žiemą mums ypač reikia valgyti labai sočius pusryčius ir geriausiai tiks avižų, grikių košė su įvairiais šildančiais prieskoniais ir šakninėmis daržovėmis. Ciberžolės šaukštelį pakepinkite puode ant šaukšto lydyto sviesto, suberkite apvirtas (gali būti iš vakaro) avižų kruopas, užpilkite ½ stiklinės verdančio vandens ir palikite dar 10 minučių pabrinkti, kol sutarkuosite morką. Po to ją įmaišykite į košę. Morka – jaunystės, grožio ir sveikatos daržovė. Ciberžolė simbolizuoja saulę ir energiją, o pagal ajurvedos mokymą, šis prieskonis gali pakeisti visą namų vaistinėlę. Skanūs, sotūs, pilnaverčiai, subalansuoti pusryčiai užkirs kelią potraukiui saldumynams antroje dienos pusėje ir apsivalgymui vakarienės metu. Tinka ir pilno grūdo avižų ar ruginė duona (jei toleruojate gliuteną) su salotomis bei plonai užteptu sviestu. Sviestas žiemą yra labai naudingas, nes jame yra vitamino D, kurį organizmas sintetina iš saulės. Tik nepamirškite, kad sviestas labai kaloringas!
Tinkamai užkandžiaukite!
Užkandžiai žiemą taip pat kitokie nei šiltuoju sezonu. Vasarą, rudenį turime pilna uogų, vaisių. Žiemą, pavasarį tarp valgymų prieš pietus sugraužkite taip mano mylimą morką – ją patogu pasiimti nuskustą į darbą; arba kelis apelsinus, o gal turite džiovintų obuolių saujelę? Po pietų ypač tiks saujelė riešutų. Bet tik saujelė, nes jie taip pat turi daug riebalų, nesvarbu, kad „gerųjų“! Riešutai – ypač puikus žiemos užkandis, nes juose gausu antioksidantų, jie gerina odos, nagų, plaukų išvaizdą, turtingi vitaminu E, o svarbiausia – stiprina imunitetą.
Sriuba – pietų pasirinkimas žiemą!
Kai šalta, norisi į skrandį „įmesti kažką malonaus“, paprastai griebiamės saldaus arba riebaus, nes tokie skoniai suteikia mums malonumą. Pusryčiai sotūs ir gausūs, o pietums rinkitės tirštas sriubas, kitaip galima pavadinti troškinius. Jie tikrai sušildys kūną, užpildys skrandį ir neleis apsunkti po pietų. Tačiau ir čia slypi pavojus: kavinėse nežinote kaip jos gaminamos, ant kokių riebalų ir ko ten deda. Bet jei nėra kito pasirinkimo, valgykite netrintas, tirštas, tik daržovines sriubas, nes nuo mėsos verdant visi gyvūnų „augimo hormonai ir vaistai“ lieka sriuboje. Venkite krautis riebios grietinės, nes žiemos metu valgomi pieno produktai kelia organizmo gleives ir neleidžia kovoti su virusais.
Vakarienė soti, subalansuota, visavertė, neriebi ir ne per vėlai
Tai gali būti kopūstų troškinys su vištos krūtinėle (80 g) virta garuose ar vandenyje; šakninių daržovių ragu su lašišos gabaliuku, omletas su daržovėmis, grybų troškinys ir t.t Gaminkite patys, bendraukite virtuvėje tarpusavyje, naudokite žiemai tinkančius prieskonius: imbieras, gvazdikėlis, cinamonas, ciberžolė, čiobrelis, česnakas, kalendra ir t.t. Juk prieskonis – kaip geras pašnekovas: gali maistą padaryti nepaprastai gardų, o gali ir sugadinti. Jei vakare vis dėlto kankina badas ir einate ratais aplink šaldytuvą, jums padės saliero ir morkos šiaudeliai su humusu (po kelių vienetų jau būsite sotūs, be baimės pakenkti figūrai). Taip pat suvalgykite obuolį ar dubenėlį atšildytų iš kameros uogų.
Paskutinis akcentas. Pasikabinkite produktų sąrašą, kurio patariu paisyti ne tik žiemą, bet visais metų laikais, nes mes esame mąstantys individai ir suprantame, kad kimšdami „šlamtmaistį“, nebūsime nei gražūs, nei sveiki.
FIGŪROS IR SVEIKATOS PRIEŠAI:
12531
