Glitimas – tai kviečių, rugių ir miežių baltymas apie kurio kenksmingumą dažniausiai nesusimąstome. Tačiau veltui. Glitimo, geriau žinomo „gliuteno“ terminu, netoleruoja ypač daug žmonių, o jautrumo simptomai šiek tiek primena celiakijos sukeltus padarinius (celiakija yra viso organizmo autoimuninė liga, kuria sergant sutrinka imunitetas). Beje, reakcija į netoleruojamus produktus, kurių sudėtyje yra gliuteno, gali trukti valandas, dienas ar net kelias savaites, todėl atpažinti simptomus, pranešančius, jog organizmas „ginasi“ neretai būna sunku, visgi įmanoma.
Didžiosios Britanijos mokslininkai padarė išvadą, jog glitimas (jeigu netoleruojamas) turi itin stiprų poveikį žmogaus psichologinei būsenai, todėl vienas dažniausiai varginančių glitimo „atmetimo“ ženklų yra neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis „formomis“, tokiomis kaip galvos svaigimas bei skausmas, nuo kelių valandų iki kelių parų trunkantis migrenos priepuolis ir netgi „smegenų rūkas“ (jaučiamasi lyg pavartojus alkoholio). Be to, tikėtina, kad jautrumas gliutenui gali išprovokuoti ir periferinę neuropatiją.
Nuolatinis nuovargis, poreikis pernelyg ilgai miegoti pajuntamas tuomet, kai glitimo netoleruojantis asmuo tęsia produktų, kurių sudėtyje yra šio baltymo, vartojimą. Organizmas patiria pastovų stresą ir eikvodamas energiją menkina atsparumą infekcijoms bei provokuoja apatijos ar nuovargio būseną.
Kenčiantiesiems nuo dažnos nuotaikų kaitos bei linkusiesiems sirgti depresija vertėtų išbandyti subalansuotą dietą, kurioje nėra produktų, sudėtyje turinčių gliuteno. Verta paminėti, jog glitimo netoleravimas taip pat gali paaštrinti anksčiau, vaikystėje ar paauglystėje, nepastebėtus bei negydytus neurologinio aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) požymius.
Netoleruojančiųjų glitimo organizme pasireiškia kalcio trūkumas, kuris yra svarbus siekiant palaikyti dantų grožį bei sveikatą, todėl su šią problema susiduriančius žmones vargina dažni vizitai pas stomatologus. Beje, gliutenui jautrūs asmenys kartais kenčia ir nuo burnos ertmėje atsirandančių opų.
Įvairios odos problemos taip pat yra vienas akivaizdžiausių aspektų, norint atpažinti alergiją šiam baltymui. Mokslininkų teigimu, glitimo netoleravimas gali išprovokuoti ne tik pavienių spuogų atsiradimą, bet ir nulemti sunkiai gydomų alergijų egzistavimą (netoleruojant gliuteno bėrimas dažnai vargina pečių ir nugaros srityse), sukelti egzemą, dermatitą ir t.t. Verta paminėti, kad žmonių, kurių organizmai „atmeta“ glitimą, odą kartais būna nusėta vos matomais mazgeliais („viščiuko oda“).
Baltymo netoleravimas gali sukelti fibromialgiją (išplitusio skausmo sindromas), pasireiškiančią kelio sąnarių, krūtinės bei kitais skausmais, be to, jautrumas gliutenui neretai nulemia ir padidėjusią kūno temperatūrą (tarsi lengvo peršalimo metu).
Organizmo nepakantumas glitimui paskatina skrandžio, žarnyno sutrikimus, tokius kaip pykinimas, pilvo spazmai ar pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas (arba abiejų kombinacija) ir t.t. Sparčiai besikeičiantis svoris taip pat yra vienas esminių požymių, apibrėžiančių galimą alerginę reakciją kviečių, rugių ir miežių baltymui.
Beje, pasireiškus jautrumui, organizmas gali išduoti ir kitus ženklus, tokius kaip rėmens graužimas, nevaldomas noras valgyti sausainius, pyragaičius bei kitus saldumynus ir t.t.
Įtarus šios problemos egzistavimą svarbu imtis veiksmų – nevalgyti gaminių iš kviečių, rugių bei miežių (t.y. makaronų, blynų, duonos gaminių, bandelių, pyragų ir t.t.). Po kelių savaičių, kai organizmas „išsivalo“, galima iš naujo peržvelgti simptomų sąrašą ir objektyviai įvertinti pokyčius. Visgi, esant itin blogai emocinei ar fizinei savijautai būtina kuo greičiau kreiptis į medicinos pagalbos įstaigą.