Mažakraujystė: priežastys, simptomai ir 10 natūralių vaistų

Mažakraujystė, dar vadinama anemija – klastinga liga, kankinanti net 24,8% visos populiacijos! Vaisingo amžiaus (ir ypač besilaukiančios) moterys nuo šio sutrikimo kenčia kur kas dažniau nei vyrai, todėl joms būtina tinkamai maitintis bei reguliariai atlikti kraujo tyrimus.

Mažakraujystė: kodėl susergama ir kam reikalingi raudonieji kraujo kūneliai?

Mažakraujyste susergama tada, kai kraujyje nepakanka raudonųjų kraujo kūnelių. To priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, kūnas jų pakankamai nepagamina arba pats juos sunaikina, taip pat tuo atveju, jei kraujavimo metu prarandama itin daug raudonųjų kraujo kūnelių. Būtent dėl to vaisingo amžiaus moterys, kurioms pasireiškia menstruacijos, nuo anemijos kenčia kur kas dažniau.

Raudonieji kraujo kūneliai gamina hemoglobiną – geležies turintį baltymą, suteikiantį kraujui raudoną spalvą. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į kitus organus, bei iš jų surenka anglies dioksidą, kuris vėliau pašalinamas iš organizmo. Dauguma kraujo kūnelių, tarp jų ir raudonieji, gaminami kaulų čiulpuose. Tam, kad jų prisigamintų pakankamai, reikia su maistu (arba papildais) organizmą aprūpinti geležimi, vitaminu B-12, folatais.

Dažniausios mažakraujystės formos ir jų priežastys:

• Geležies trūkumas – viena dažniausių anemijos priežasčių visame pasaulyje. Kai organizme nepakanka šio mineralo, nebepavyksta pagaminti pakankamai hemoglobino. Šios formos anemija itin dažnai pasireiškia besilaukiančioms moterims. Beje, geležies trūkumo nulemtos mažakraujystės priežastimi gali būti ir gausios menstruacijos, opos, reguliarus nereceptinių nuskausminamųjų, ypač aspirino, vartojimas.
• Vitaminų trūkumas. Be geležies raudonųjų kraujo kūnelių gamybai reikia ir vitaminų B-12 bei folatų. Jei ilgą laiką organizmas jaučia jų stygių, pamažu išsivysto mažakraujystė.
• Lėtinės ligos, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS, reumatoidinis artritas, vėžys, inkstų sutrikimai ar Krono liga gali sutrikdyti raudonųjų kūno kraujo kūnelių gamybą.
• Aplazinė mažakraujystė. Šia reta ir labai pavojinga anemijos forma susergama tada, kai pats kūnas nesugeba pagaminti pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių. To priežastys gali būti labai įvairios: infekcijos, medikamentų vartojimas, autoimuninės ligos, apsinuodijimas chemikalais.
• Hemolizine anemija susergama tada, kai raudonieji kraujo kūneliai sunaikinami greičiau nei kaulų čiulpai gali juos pagaminti. Paprastai šio tipo mažakraujystę lemia įvairios kraujo ligos, ją galima ir paveldėti, ir susirgti vėliau gyvenime.

Pagrindiniai įvairių tipų mažakraujystės simptomai:

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stygius;
• Pagreitėjęs širdies ritmas;
• Dažnas galvos skausmas ar svaigimas;
• Sunku susikoncentruoti;
• Išblyškusi oda, šąlančios galūnės;
• Kojų mėšlungis, raumenų skausmas;
• Besikeičianti nagų forma, t.y. lenkiasi į priešingą pusę;
• Nemiga.

Negydoma mažakraujystė gali baigtis šiomis komplikacijomis:

• Sekinantis nuovargis. Kai anemija pasiekia tam tikrą lygį, galite jaustis tokie pavargę, jog tampa sunku atlikti net paprasčiausias kasdienes užduotis;
• Nėštumo komplikacijos. Besilaukiančios moterys, kenčiančios nuo folatų trūkumo sukeltos anemijos, daug dažniau patiria komplikacijas, pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą;
• Širdies sutrikimai. Širdis, bandydama kompensuoti deguonies stygių, turi pumpuoti daugiau kraujo. Todėl ilgainiui gali išsivystyti aritmija, širdies padidėjimas ar funkcijos nepakankamumas;
• Pavojingiausios mažakraujystės formos gali baigtis net mirtimi.

10 natūralių vaistų nuo mažakraujystės

1. Burokėliai ypač naudingi kenčiantiems nuo pačios dažniausios – geležies trūkumo sukeltos anemijos. Daržovėse gausu ne tik šio, organizmui tiesiog būtino mineralo, bet ir skaidulų, kalcio, kalio, sieros ir daugybės vitaminų. Be to, burokėliai padeda išvalyti organizmą bei aprūpinti kraują deguonimi. Vartokite iš šviežių burokėlių spaustas sultis arba virtomis daržovėmis pagardinkite sriubas bei salotas.

2. Cukranendrių melasa – Lietuvoje ne itin populiarus, tačiau sveikatai labai naudingas ingredientas. Klampus juodas skystis – puikus geležies, B grupės vitaminų ir kitų, raudonųjų kraujo kūnelių gamybą skatinančių mineralų, šaltinis. Be to, viename valgomajame šaukšte cukranendrių melasos aptinkama net 15 % geležies rekomenduojamos paros normos. Kaip vartoti?

• Sumaišykite vieną valgomąjį šaukštą cukranendrių melasos ir stiklinę karšto vandens arba pieno. Mišinį gerkite 1-2 kartus per dieną.
• Sumaišykite 2 arbatinius šaukštelius cukranendrių melasos, 2 arbatinius šaukštelius obuolių sidro acto ir vieną stiklinę vandens. Mišinį gerkite kartą per dieną.

3. Vienas geriausių natūralių vaistų nuo mažakraujystės – žalumynų kupinas racionas. Pavyzdžiui, špinatuose gausu vitamino B12, folio rūgšties ir kitų energijos suteikiančių maistingųjų medžiagų.

• Sumaišykite stiklinę šviežių špinatų sulčių su dviem arbatiniais šaukšteliais medaus. Mišinį gerkite kartą per dieną.

4. Granatuose gausu geležies, kalcio ir magnio. Taip pat netrūksta vitamino C, kuris organizme palengvina geležies įsisavinimą. To rezultatas – daugiau raudonųjų kraujo kūnelių ir padidėjęs hemoglobino lygis.

• Sumaišykite 1 stiklinę šviežiai spaustų granatų sulčių, ¼ arbatinio šaukštelio Ceilono cinamono ir 2 arbatinius šaukštelius medaus. Mišinį gerkite kiekvieną rytą kartu su pusryčiais.
• Jei neturi laiko gaminti kokteilių, kiekvieną rytą ant tuščio skrandžio suvalgykite 1 vidutinio dydžio granatą.

5. Sezamo sėklos – vienas efektyviausių natūralių vaistų nuo mažakraujystės, kadangi su ketvirtadaliu stiklinės sėklų suvartosite beveik 30% rekomenduojamos paros geležies normos!

• Du arbatinius šaukštelius juodųjų sezamo sėklų mirkykite vandenyje apie 2-3 valandas. Tuomet nukoškite skystį, išmirkusias sėklas sutrinkite. Į gautą pastą įdėkite vieną arbatinį šaukštelį medaus, gerai išmaišykite ir vartokite du kartus per dieną.

6. Kankina geležies trūkumo sukelta mažakraujystė? Jums padės datulės, kadangi jose gausu geležies bei ją įsisavinti padedančio vitamino C.

• Ryte ant tuščio skrandžio suvalgykite keletą datulių, užgerkite stikline šilto pieno.

7. Ne veltui anglakalbiai turi patarlę, jog tereikia kasdien suvalgyti po obuolį ir nereikės jokių gydytojų. Vaisius itin naudingas anemijos atveju, kadangi turi daugybę geležies ir vitamino C.

• Kasdien suvalgykite po vieną obuolį, geriausia – su luobele.
• Lygiomis dalimis sumaišykite šviežiai spaustas obuolių ir burokėlių sultis, jas pagardinkite medumi. Gerkite kokteilį du kartus per dieną.

8. Daug geležies turintys bananai stimuliuoja ne tik hemoglobino, bet ir kitų fermentų, būtinų raudonųjų kraujo kūnelių formavimuisi, gamybą. Be to, gardžiuosiuose vaisiuje netrūksta magnio.

• Du kartus per dieną suvalgykite po prinokusį bananą su vienu valgomuoju šaukštu medaus;
• Sumaišykite vieną trintą bananą su valgomuoju šaukštu Indijos agrasto sulčių. Mišinį vartokite 2-3 kartus per dieną.

9. Džiovintų juodųjų serbentų per vasarą prikaupti gali kiekvienas. Dėl didelės vitamino C koncentracijos, uogos itin naudingos sergantiems mažakraujyste.

• 10-12 džiovintų juodųjų serbentų per naktį palikite vandenyje. Ryte juos ištraukite iš vandens ir pašalinkite sėklas, suvalgykite kartu su pusryčiais.

10. Reguliariai vartojama vaistinė ožragė padės palaikyti sveiką geležies kiekį kraujyje ir taip skatins raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Kovoje su anemija padės ne tik ožragės sėklos, bet ir lapai.

• Išvirkite stiklinę ryžių su 2 arbatiniais šaukšteliais ožragės sėklų. Įberkite šiek tiek druskos ir vartokite kasdien maždaug 2-3 savaites.
• Ožragės lapeliais ir sėklomis galite pagardinti įprastus patiekalus.