Fitoestrogenai, kaip ir sufleruoja jų pavadinimas – moteriško hormono estrogeno analogai gamtoje. Manoma, kad paslaptingos medžiagos padeda apsaugoti organizmą nuo įvairių klastingų ligų bei gerokai palengvina menopauzės simptomus. Tačiau ar tikrai jie būtini kiekvienai moteriai? O gal fitoestrogenai gali net pakenkti?
Pagrindinė medžiagų funkcija – atkartoti teigiamą estrogenų poveikį, kai šio hormono lygis moters organizme yra per žemas. Tačiau kai lygis pakyla ir organizmui pradedama kenkti, fitoestrogenai jį sumažina. Be to, medžiagos veikia ir kaip antioksidantai bei saugo nuo sintetinių estrogenų poveikio.
Manoma, kad fitoestrogenai užkerta kelią su hormonų disbalansu susijusiems vėžiniams susirgimams (krūties, gimdos gleivinės). Patikimiausias fitoestrogenas šioje kovoje – apigeninas, kurio daugiausia randama petražolėse, salieruose, artišokuose, špinatuose, pipirmėtėse, rozmarinuose, čiobreliuose, bazilikuose ir gvazdikėliuose. Fitoestrogenai veikia ne tik kaip prevencija nuo klastingų ligų, bet ir pasveikus neleidžia joms pasikartoti.
shutterstock.com
Būtina paminėti ir dažnai pasigirstančią priešingą nuomonę, jog pakilęs estrogenų lygis kaip tik skatina auglių augimą, nevaisingumą ir policistinių kiaušidžių sindromą, todėl prieš įtraukdami daug fitoestrogenų turintį maistą į savo racioną, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
Nors fitoestrogenų poveikį vis dar dengia paslapties šydas, yra surinkta svarių įrodymų, jog medžiaga itin naudinga menopauzės laikotarpiu, nes:
Fitoestrogenų šaltiniai: linų sėmenys, soja, sezamo sėklos, džiovinti vaisiai, humusas, burokėliai, morkos, baklažanai, saldžiosios bulvės (batatai), paprikos, salierai, avinžirniai, artišokai, špinatai, petražolės, salierai, pipirmėtės, rozmarinai, alyvuogės, česnakai.
Kad ir kokie naudingi fitoestrogenai gali būti moters organizmui, vien jais pasikliauti neverta. Juk tiesiausias kelias į sveiką gyvenseną – subalansuota mityba, sportas bei meilė sau.