Probiotikai – gerosios bakterijos, gydančios nuo daugybės ligų

Mūsų organizme ląstelių yra maždaug 10 kartų mažiau nei bakterijų. Deja, pastarųjų svarbą neretai nuvertiname, ir dėl to kenčiame nuo visos puokštės ligų. Sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti probiotikai, apie kurių funkciją sufleruoja lotyniškas jų pavadinimas: „pro” – už, „biota” – gyvenimą.

Sklandi virškinimo sistema – kelias į gerą savijautą

Net 80% imuninės sistemos glaudžiasi virškinamajame trakte. Jis – antroji pagal dydį nervų sistemos dalis, todėl neretai užsitarnauja „antrųjų smegenų“ vardą. Užtikrinę sklandžią virškinamojo trakto veiklą, galime išvengti daugybės sveikatos problemų, pavyzdžiui, skydliaukės hormonų sutrikimo, lėtinio nuovargio, sąnarių skausmo, psoriazės (žvynelinės) ir t.t.

Virškinamojo trakto sveikatą palaiko probiotikai – gerosios bakterijos, padedančios įsisavinti maistingąsias medžiagas ir kovoti su organizmą puolančiomis infekcijomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog šie gyvi mikroorganizmai itin naudingi sveikatai, nes stiprina imunitetą, užkerta kelią šlapimo takų infekcijoms, gerina virškinimą, gydo uždegimines žarnyno ligas, kovoja su maisto sukeltomis ligomis, užkerta kelią egzemai.

Kadangi bakterijos nėra iki galo ištirtos, mokslininkai atranda vis daugiau teigiamų jų savybių. Manoma, kad probiotikai kovoja su gripu ir peršalimu, lengvina apsinuodijimo antibiotikais simptomus, neleidžia formuotis inkstų akmenims, užkerta kelią ėduoniui ir dantenų ligoms, gydo storosios žarnos uždegimą ir Krono ligą, kovoja su antibiotikams atspariomis bakterijomis, gydo kepenų ligas, mažina cholesterlio lygį, gerina aknės būklę, padeda numesti svorio.

Kiek probiotikų mums reikia ir iš kur jų gauti?

Gydytoju teigimu, normalus virškinamojo trakto balansas turėtų būti toks: 85% gerųjų ir 15% blogųjų bakterijų. Paprastai probiotikai į mūsų organizmą patenka su maistu. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas prisideda prie jų naikinimo, todėl norintiems gerai jaustis reikia ne tik papildų, bet ir gyvensenos pokyčių.

Daugybei žmonių, įskaitant vaikus, trūksta probiotikų. To priežastys – labai įvairios: gerąsias bakterijas naikina receptiniai vaistai, ypač antibiotikai, todėl pabaigę vartojimo kursą, į racioną įtraukite probiotikų turinčių papildų. Gerųjų bakterijų kiekį taip pat sumažina grūdų bei vandens su chloru ir fluoru vartojimas. Jei mėsos ir pieno produktuose yra antibiotikų liekanų, jie taip pat neigiamai veikia virškinamąjį traktą.

Prieš skubėdami į vaistinę pirkti papildų, būtinai išsiaiškinkite skirtumą tarp probiotikų ir prebiotikų:

Prebiotikuose gyvų mikroorganizmų nėra, tačiau jie naudojami pagerinti sąlygas virškinamajame trakte jau gyvenančioms gerosioms bakterijoms, padeda sukurti natūralią mikrofloros terpę. Daugiausia prebiotikų turi šie produktai: kiaulpienių lapai, neprinokę bananai, česnakai, šparagai, svogūnai, akacijos sakai, cikorijų šaknys.

Probiotikais prisotintame maiste bei papilduose yra gyvų aktyvių mikroorganizmų, todėl jie skiriami ir vartojami siekiant virškinimo traktą papildyti naujomis gerosiomis bakterijomis. Kadangi jos organizmui svetimos, vėliau būna pašalintos, tačiau spėja atlikti savo funkciją.

Natūralūs probiotikų šaltiniai:

1. Nedidelėje porcijoje jogurto aptinkamos dešimtys milijonų gerųjų bakterijų. Šis produktas – puikus pasirinkimas netoleruojantiems laktozės, kadangi dalis jos paverčiama į pieno rūgštį. Tiesa, būtina analizuoti etiketes, kadangi ne visuose jogurtuose yra gyvų bakterijų, be to, kai kurie produktai pasižymi dideliu cukraus kiekiu;
   2. Lietuvių pamėgti, tradicinėje virtuvėje dažnai vartojami rauginti kopūstai – puikus probiotikų šaltinis. Taip pat juose gausu skaidulų, vitaminų C, B, K, antioksidantų liuteino ir zeaksantino. Būtinai rinkitės nepasterizuotus raugintus kopūstus, kadangi pasterizacija „nužudo” aktyvias bakterijas;
2. Rauginti agurkai pasižymi ne mažesniu virškinamojo trakto sveikatą gerinančių probiotikų kiekiu. Tik nepamirškite, kad jei gamyboje buvo naudojamas actas, produktas nebeturi gyvų gerųjų bakterijų;
3. Kefyro pavadinimas turkų kalboje ne veltui reiškia „po valgio jaučiuosi gerai”. Jame netrūksta probiotikų, ir, panašiai kaip jogurtas, kefyras puikiai tinka netoleruojantiems laktozės;
4. Fermentuotoje, kombuča vadinamoje arbatoje, irgi gausu gerųjų bakterijų. Nors mokslinių įrodymų kol kas trūksta, vartotojai visame pasaulyje džiaugiasi pagerėjusia sveikata;
5. Kai kurių tipų sūriuose, pavyzdžiui, čedario ir mocareloje, yra išlikusių gyvų gerųjų bakterijų, tačiau tiksliai nustatyti galima tik perskaičius etiketę. Apskritai sūris – labai maistingas, daug baltymų turintis produktas, jame gausu kalcio, vitamino B12 fosforo ir seleno.

Probiotikų randama ir šiuose egzotiškuose patiekaluose bei ingredientuose: tempeh, kimči ir natto.

Mityba – vienas kertinių sveikatos akmenų, tačiau nepamirškite, jog ligų padeda išvengti ir sportas bei sugebėjimas susidoroti su neigiamomis emocijomis.