Nors gyvename laikais, kai sportuoti pagaliau tapo madinga, reguliariai mankštintis prisiverčia ne kiekvienas. Visgi fizinis aktyvumas žmogaus organizmui – tiesiog būtinas, o jo trūkumą išduoda ne tik papilnėjęs juosmuo, bet ir bendra savijauta.
2015–aisiais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog nepakankama fizinė veikla žmogaus organizmui kenkia dvigubai labiau nei nutukimas. Mokslininkų teigimu, bent 20 minučių greito ėjimą per dieną ankstyvos mirties riziką sumažina iki 30%. Be to, nejudrumą galima įvardinti viena pagrindinių lėtinių ligų priežasčių. Net jei nejaučiate rimtų negalavimų, verta pradėti sportuoti jau dabar. Apsisprendimą palengvins kūno siunčiami išdavikiški signalai.
Tiems, kurie nuolat jaučiasi išsekę, suskausta vien nuo minties apie bėgimo takelį ar jogos kilimėlį. Ironiška, tačiau būtent fizinė veikla paverčia mus energingesniais. Mankštinantis organizme išsiskiria hormonas endorfinas, sukeliantis palaimos jausmą bei „įkraunantis” energijos. Beje, dėl to paties hormono poveikio atslūgsta įtampa bei nerimas, kuris laikomas vienu didžiausių energijos vagių. Tam, kad palengvintumėte nuovargio ir streso simptomus, rinkitės Jums malonią sporto rūšį: bėgimą, važinėjimą dviračių, aerobiką, kovos menus ir pan.
SVARBU: Chroniškas nuovargis gali signalizuoti ir rimtas ligas (vėžinius susirgimus, anemiją, tuberkuliozę, cukrinį diabetą ir t.t.), todėl nenumokite į šį simptomą ranką ir pasikonsultuokite su gydytoju.
Raumenų skausmo neišvengia nei dar „žali” sportininkai, nei patyrę vilkai. Manoma, kad maudimas atsiranda dėl daugybės raumens mikro įtrūkimų ir jų sukeltos uždegiminės reakcijos. Tačiau jei nemalonūs pojūčiai apninka namo parsinešus sunkesnį pirkinių krepšį, nuėjus vienu kilometru daugiau ar nubėgus iki autobuso, vadinasi, Jūsų raumenys labai silpni ir juos reikia treniruoti. O pats raumenų skausmas tegu neatbaido nuo treniruočių – juk yra būdų jį sumažinti.
Jau ne kartą girdėjote šią dailios figūros formulę: maždaug 70% Jūsų lieknėjimo sudaro subalansuota mityba, tuo tarpu sportas – vos 30%. Tačiau jei nuolat priaugate svorio, nors racione puikuojasi sveiki produktai, vadinasi, vis tiek suvartojate daugiau kalorijų nei jų sudeginate. Beje, sportas ne tik naikina kalorijas, bet ir padeda išlaikyti raumenų masę bei greitina medžiagų apykaitą.
Sveikų ir sportuojančių žmonių širdies ritmas po fizinės veiklos susinormalizuoja labai greitai. Jei po trumpos intensyvios fizinės veiklos praėjus 5–10 minučių Jūsų širdis vis dar smarkiai daužosi, vadinasi, reikia daugiau mankštintis. Liūdną situaciją pasauliniu mastu iliustruoja ir tai, jog atlikus apklausą paaiškėjo, kad net pusė Didžiosios Britanijos gyventojų pritrūksta kvapo bėgdami į autobusą.
Sportas ypač svarbus tiems, kurie nori išvengti diabeto rizikos, kadangi mankštinantis padidėja ląstelių jautrumas insulinui. Kai aktyviai judame, raumenys priverčiami įdarbinti kraujyje esantį cukrų, todėl organizme sumažėja gliukozės kiekis. Gydytojų teigimu, kasdien lengvai judėdami bent po pusvalandį, diabeto riziką galime sumažinti net iki 40%!
Kad ir kaip neturėtumėte jėgų, pabandykite pajudėti bent 15 minučių: rezultatus pajusite ne tik Jūs, bet ir Jūsų šypseną išvydę artimieji.