Ji žavi, jauna ir be galo aktyvi. Taip galima pristatyti žaviąją Klaipėdoje gyvenančią fitneso trenerę Ritą Girdvainytę, kuriai sportas yra tik viena iš veiklų. Su ja kalbamės apie tai, kaip surasti įkvėpimą sportui, aktyviai veiklai bei neprarasti motyvacijos. Šį rudenį rinkimės gyventi sveikai ir aktyviai!
Rita, esi fitneso trenerė. Kaip sportas atsirado Tavo gyvenime?
Taip, esu sertifikuota sveikatingumo instruktorė ir svarbiausiu savo tikslu šioje veikloje laikau aktyvios bendruomenės kūrimą – kad kuo daugiau žmonių atrastų judėjimo džiaugsmą, dalintųsi ir įkvėptų vieni kitus, sportuoti ne tik treniruotėse, bet ir apskritai kasdien daugiau judėti. Tikrai nėra sunku bent kartais pakeisti automobilį dviračiu, vaikščioti ar bėgioti rytais, išsimaudyti jūroj ar ežere. Dažniausiai trūksta tik įkvėpimo ir palaikančios aplinkos. Mano gyvenime sportas ir judėjimas buvo nuo mažų dienų – iš sostinės persikėlėme į Plungės rajoną, todėl turėjome daug erdvės žaisti, lakstyti, plaukioti upėje. Dar būdama paauglė rytais bėgiodavau su šunimi – be jokių GPS, naujausių sportbačių ar tikslo dalyvauti varžybose. Tiesiog nemokėjau gyventi ramiai ir tingiai. Nors kartais ir to reikia.
Kokias sporto šakas esi išbandžiusi ir kodėl būtent fitnesas?
Turbūt geriausiai man sekėsi bėgti – tiek trumpus, tiek ilgesnius atstumus. Mokykloje tikrai nesižavėjau kūno kultūros pamokomis, tačiau visada buvau aktyvi, judri ir dažnai neturėdavau kur dėti energijos. Valandų valandas galėdavau šokti, atlikinėti pratimus, kuriuos tuo metu žinojau, prisigalvoti visokių iššūkių, kurie nekart vos nesibaigė labai blogai. Kad būsiu trenerė negalvojau, nes nepažinojau trenerių ar mokytojų, kurie leistų tuo žavėtis. Mano kelias pasuko į radijo eterį, darbą televizijoje, komunikacijos studijas. Trenerio išsilavinimą įgijau po mokyklos praėjus beveik dešimčiai metų. Turbūt kitaip ir negalėjo būti – sutikau nuostabių sveikatingumo instruktorių, lektorių, mokiausi puikioje Active Training mokykloje. Žavėjausi ir tuo, kad geras mokytojas ir treneris niekada pirmiausiai neakcentuoja kūno išorės tikslų.
Kokie fitneso privalumai? Kokiems žmonėms jis labiausiai tinka?
Didelis privalumas yra treniruočių įvairovė. Tie, kurie neturi finansinių galimybių ar laiko, visuomet gali sportuoti namie ar gryname ore nors ir 15 min (žinant, ką daryti, tiek laiko puikiai užtenka), mėgstantys muziką gali rinktis zumbą ar disco bike, individualistai gali sportuot vieni, kompanijos žmonės lengvai randa bendraminčių, nuo kovos menus imituojančių treniruočių iki vandens aerobikos – sveikatingumo sektorius dabar yra kupinas įvairiausių ir puikių užsiėmimų. Manau, fitneso treniruotės tinka visiems, tik teikia atrasti sau patinkančias ir, žinoma, geriausia pradėti su treneriu, atlikti sveikatos patikrinimą, žinoti savo kūną, jo silpnąsias vietas, disbalansus, sekti savo širdies būklę. Taip nepakenksite sau ir tobulėsite.
Galbūt pastebėjai, kokias dažniausiai daro klaidas sportuojančios moterys?
Viena iš dažnesnių klaidų – noriu visko čia ir dabar. Jei intensyviai sportuojate, griežta dieta jums tiesiog netiks ir netgi bus rizikinga. Visur reikia balanso – mėgstu sakyti, kad svarbiausia treniruotė yra poilsis tarp treniruočių. Tik jo dėka kūnas stiprėja, daugėja energijos. Taip pat nereiktų susikoncetruoti tik į išorę, lygintis su kitomis, išsikelti nerealius tikslus, kurie vėliau veda į palūžimą, sveikatos bėdas ir motyvacijos praradimą. Mėgstu sakyti savo klientams – jūs jau turite svajonių kūną, tad jį lavindami, juo rūpindamiesi, ji mylėdami, leiskite sau pasiekti savo svajones. Pirmiausia reikia pamilti ir priimti save – sportas irgi yra meilės ir dėmesio sau forma. Tuomet ir išorės rezultatas netrunka ateiti. Formulė gana paprasta: tinkama mityba, kasdienis fizinis aktyvumas, treniruotės ir poilsis. Ir tu pasiruošusi užkariauti pasaulį.
Ar taip pat rūpiniesi ir mityba? Gal gali pasidalinti savo atradimais?
Mityba man tikrai svarbi, bet niekada nealinu ir nekankinu savęs. Iš tiesų valgau viską, ką noriu – esu vadinamoji “plant based”, mano mitybos pagrindą sudaro augalinis maistas. Tikiu, kad kiekvienas žmogus yra unikalus kaip ir jo žarnyno mikroflora, todėl visuomet raginu patiems ieškoti sau labiausiai tinkančio maisto, nesižavėti madomis ar mitybos planais, kuriuos sudaro kruopščiai būklės neišanalizavę mitybos specialistai. Tikiu, kad svarbiausia yra ne tai, ko nevalgai, o ką valgai. Dievinu meksikietišką ir indišką virtuvę, kurioje gausu daržovių, ankštinių kultūrų, spalvų ir kvapų, o štai lietuviška, tradicinė, man gana svetima. Tiesa, esu didelė bulvių mėgėja!
Gal gali patarti, kaip atrasti savo sporto šaką ir sau tinkamą trenerį?
Ieškoti. Nesižavėti trenerio išvaizda – tai negarantuoja jo profesionalumo. Išbandyti įvairias treniruotes ir rasti tas, kurios atliepia ir tavo gyvenimo būdą bei pomėgius – gal tai dviračiai, gal šokiai, gal jėgos treniruotės, gal aukšto intensyvumo užsiėmimai, o gal – pilatesas, kalanetika ar joga. Jei gyvenate ten, kur nėra didelio pasirinkimo, išbandykite įvairias programėles telefone, kuo dažniau vaikščiokite ir darykite tai kaitaliodami ėjimo/bėgimo greitį, panaudokite pratimams suoliukus, laiptelius, net vaiko vežimėlis yra neblogas treniruoklis.
Kur Tave dažniausiai galima sutikti Klaipėdoje? Ar vedi grupines treniruotes?
Esu sporto bendruomenės Parkas. Intervalinės treniruotės viena iš įkūrėjų ir trenerė Klaipėdoje. Sportuojame be papildomų priemonių ir taip norime parodyti, jog kokybiška treniruotė nereikalauja naujausių treniruoklių ir modernių salių. Dažnai sportuojame lauke, prie jūros, mūsų treniruotėse dalyvauja įvairaus fizinio pasiruošimo vyrai ir moterys, taip pat vaikai ir augintiniai, rengiame vandens sporto stovyklas, aktyviai dalyvaujame miesto sporto renginiuose. Taigi, dažniausiai mane sutiksite su šia puikia sportiška bendruomene.
Didžiausia nejudrumo problema – motyvacija. Turbūt kiekvienas žinome tą jausmą, kai po Naujųjų metų ar rugsėjo pirmos nusiperki abonimentą į sporto klubą, o po savaitės jis jau guli stalčiuje. Kaip neprarasti motyvacijos?
Dažnai kalbu apie tai seminaruose, vesdama paskaitas renginiuose, taip pat įmonėms bei organizacijoms. Pats žodis motyvacija tarsi atriboja mus nuo atsakomybės – neturiu ir tiek, iš kur paimsi? O iš tiesų reikia ieškoti įkvėpimo (dažniausiai tai padaro kiti žmonės arba geri treneriai) ir patinkančios fizinės veiklos. Jei dirbate ūkyje ar sode, daug vaikštote, važinėjate dviračiu, labai gali būti, kad jums treniruočių nereikia. Tačiau jei daug sėdite, stovite, mažai judate ir dar virtuvėje palaida bala, anksčiau ar vėliau kūnas pareikalaus grąžinti jam skolą. Jau nekalbu apie tai, kad judėjimas ir sportas labai susijęs su gera nuotaika, leidžia sutikti puikių žmonių, įgyti naujų draugų, lavina ryžtą, augina pasitikėjimą savimi (jei sportuojate ten, kur akcentuojama ne vien išorė), padeda pažinti savo kūną ir dar labiau jį pamilti. Galiausiai daugybė žmonių nė nežino, kaip gerai jie gali jaustis! Mes priprantame prie to “ai, kaltas amžius” ,“ai, nieko jau nepakeisiu”, “ai, nėra motyvacijos” ir taip save apvagiame. Tiesiog ieškokite arba sukurkite aktyvią, palaikančią aplinką – įtraukite šeimą, draugus, kolegas, dažniau pakelkite akis ir rankas nuo kompiuterių, telefonų, eikite, bėkite, žaiskite su šunimi, leiskite sau vėl būti tuo vaiku, kuris greičiausiai negalėjo nustygti vietoje.