Šie ženklai sufleruoja, kad esate priklausomi nuo sporto

Sportas mums pirmiausia asocijuojasi su sveikata ir gera savijauta. Visgi nereikėtų pamiršti, jog kaip ir per didelis vaistų kiekis gali tapti nuodais, taip ir pernelyg dažnos ar intensyvios treniruotės daro žalą sveikatai. Todėl jei Jums ar Jūsų artimiesiems būdingi bent keletas iš šių ženklų, vertėtų sunerimti – galbūt patys to nežinodami kenčiate nuo priklausomybės.

Šie fiziniai pojūčiai atskleidžia, jog treniruojatės per daug:

• Skausmas po treniruotės – visiškai normalus reiškinys, kurio priežastis – daugybė mikro traumų, vėliau sugyjančių ir padarančių raumenį stipresniu. Tačiau jei nemalonūs pojūčiai pasportavus nepraeina tris dienas ar daugiau, vadinasi, sportuojate pernelyg intensyviai ar dažnai;
• Nors aktyvi fizinė veikla laikoma vienu veiksmingiausių būdų stiprinti imunitetą, persistengimas sporto salėje gali turėti visiškai priešingą efektą. Nuolatinis peršalimas, nuovargis ir ilgesnis atsigavimo po ligų laikotarpis signalizuoja, jog reikėtų šiek tiek pailsėti;
• Naujausių tyrimų duomenimis, vakarinis sportas neretai sutrikdo miego režimą, o pernelyg intensyvūs pratimai gali sukelti net nemigą. Jums sportuojant kūnas patiria stresą, todėl išsiskiria hormonas kortizolis, dėl kurio sunkiau užmiegate. Tad jei atsigulę ilgai vartotės arba prabundate naktį, vadinasi, metas sulėtinti tempą;
• Kai sportuojate, organizme išsiskiria laimės hormonu vadinamas endorfinas, suteikiantis euforijos pojūtį. Būtent todėl po treniruotės esate kur kas energingesni ir linksmesni. Tačiau jei pasportavę jaučiatės apsnūdę ar išsekę, vadinasi, pasiimkite keletą laisvų dienų;
• „Persisportavus” ir organizme išsiskyrus streso hormonui kortizoliui, kraujyje staigiai pakyla cukraus lygis. Deja, to paties cukraus lygis taip pat staigiai nukrenta, todėl užeina didžiulis potraukis saldumynams. Jei pastebėjote, kad į pirkinių krepšį įsimetate vis daugiau šokoladukų ar ledų, gali būti, kad treniruočių lygis ar dažnumas Jums netinkamas;
• Aktyviai sportuojant širdis paprastai dirba stipriau. Tačiau jei širdies pulsas ramybės būsenoje dažnesnis nei įprastai, gali būti, jog kūnas per dažnai patiria stresines situacijas dėl sporto.

Kiti ženklai, jog galbūt sportuojate per daug: suprastėjęs apetitas, sumažėjęs lytinis potraukis, nesugebėjimas susikoncentruoti, viduriavimas, pykinimas, galvos skausmas, sutrikęs menstruacijų ciklas, prasta nuotaika.

Šie psichologiniai pojūčiai sufleruoja, kad esate priklausomi nuo sporto:

• Gera diena buvo ar bloga sprendžiate pagal tai, kiek laiko jos metu sportavote;
• Tomis dienomis, kai negalite sportuoti, jaučiate nerimą, liūdesį ir/ar kaltę;
• Itin susierzinate, kai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, prasto oro, ligos ar netikėto draugų vizito tenka atšaukti treniruotę;
• Darbinius reikalus ar susitikimus su draugais bei šeimos nariais derinate prie įtempto treniruočių grafiko, o ne atvirkščiai. Dėl sporto tuos susitikimus be sąžinės graužaties atšaukiate;
• Treniruojatės vienumoje, kadangi manote, jog aplinkiniai lėtina Jūsų progresą, treniruotės intensyvumą ir per Juos sudeginate mažiau kalorijų;
• Intensyviu sportu bandote kompensuoti persivalgymą;
• Sportuojate ir tada, kai sergate, esate pavargę ar net išsekę.

Ką daryti, jei man pasireiškia šie ženklai?

• Geriausia (nors ne visada paprasčiausia) nustoti treniruotis. Leiskite sau pailsėti nuo keleto dienų iki poros savaičių – per jas atsigaus ne tik Jūsų kūnas, bet ir protas;
• Jei niekaip nesugebate ar negalite visiškai atsisakyti sporto, sumažinkite treniruočių trukmę, jos metu daromų pratimų kiekį, pavyzdžiui, vietoj 45 minutes trunkančios kardio treniruotės sportuokite 20 minučių. Lėtesniu tempu judėkite tol, kol praeis aukščiau paminėti simptomai;
• Nusistatykite poilsio dienas arba savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną paskutinę mėnesio savaitę sumažinkite kiekvienos treniruotės intensyvumą. Galite pasirinkti ir dvi savaitės dienas, kuriomis ilsėsitės, pavyzdžiui, sekmadienį ir trečiadienį. Turėdami poilsio tvarkaraštį lengviau išvengsite „perdegimo”;
• Raskite naujų būdų sumažinti įtampą ir stresą, pavyzdžiui: išbandykite masažus, meditaciją, jogą, karštą vonią, kvapų terapiją, raminančią muziką, gilų kvėpavimą. Maloniai ir atpalaiduojančiai veiklai skirkite 10-15 minučių per dieną;
• Specialistų pagalba nustatykite, kokių mineralų ir kitų naudingų medžiagų trūksta Jūsų organizmui, pakoreguokite mitybą, kad aprūpintumėte organizmą sportui reikalingu „kuru”. Sportuodami nepamirškite valgyti daug baltymų ir angliavandenių;
• Įsiklausykite į savo kūną – jis žino geriausiai. Galite į sporto režimą įtraukti šią taisyklę: tą pačią raumenų grupę mankštinkite tik praėjus ne mažiau 48 valandoms po panašios treniruotės. Jei jaučiate raumenų skausmą, pertraukas prailginkite.

Sportuokite ne dėl tobulų kūno linijų ar išryškėjusių kaladėlių ant pilvo, bet puikios savijautos.