Ar trumpam pabūnant vegetaru galima išvalyti organizmą?

Gana dažnai tenka girdėti, kai žmonės sako, jog be mėsos jie negalėtų gyventi. Kiti pajuokauja, jeigu nėra namuose mėsos – nėra, ką valgyti. Vis tik būtina prisiminti, jog mėsa labai apsunkina organizmą, ji lėtai virškinama, todėl kartais išvalyti savo organizmą yra tiesiog būtina. Apie vegetarišką maistą kalbamės su vegetariškos mitybos specialiste bei vegetariško maisto receptų portalo „vegetarai.eu“ įkūrėja Oksana Misiukiene.

Kodėl veganiško ar vegetariško maisto intarpai yra naudingi visavalgiams?

Dažniausiai mes valgome tiek per daug gyvūninės kilmės maisto (ypatingai mėsos), tiek apskritai valgome per daug. Dažniausiai daug daugiau nei mums reikėtų. Juk dauguma dirba sėdimą darbą, mažai sportuoja, vakarais vėl guli prie televizoriaus. Susumavus tokį gyvenimo būdą ir sunkiai virškinamą bei per gausiai valgomą gyvūninės kilmės maistą dažniausiai gauname ligų puokštę, o tada dar tenka ir vaistus saujomis gerti. Jau niekas nesiginčija, kad mėsos dauguma valgo per daug ir per dažnai, o daržovių ir vaisių – per retai ir per mažai.

Mėsos maksimaliai reikėtų vartoti porą kartų per savaitę, tiek pakanka ir reikiamam joje randamų maisto medžiagų kiekiui gauti, ir neužteršti organizmo. Jau net moksliškai įrodyta, kad dažnesnis mėsos valgymas apskritai neteikia jokios naudos ir daugiau medžiagų iš mėsos organizmas nėra pajėgus pasisavinti. Bet valgyti juk reikia, tad natūralu, kad didesnę savaitės dalį turėtumėme maitintis vegetariškai ar veganiškai (kurį iš šių mitybos būdų pasirinkti, jau gana asmeniškas klausimas, nes ne visi gali atsisakyti pieno, žuvies, medaus, o gal kai kuriems tai net būtų ir kenksminga atsižvelgiant į jų organizmą ir jo būklę).

shutterstock.com

Kaip trumpalaikė vegetariška dieta veikia žarnyną?

Žmogaus dantys nėra pajėgūs tinkamai sukramtyti gyvūninės kilmės maisto, ypač mėsos. O ir kramtome dažnai atmestinai, maistą nuryjame gana dideliais gabalais. Be to, ir šiaip gyvūninės kilmės maistas virškinamas sunkiai ir ilgai, dažnai jis virškinamajame trakte net pradeda pūti, jie net užkemša virškinamąjį traktą ir kitas maistas nebegali juo keliauti. Virškinamojo trakto sulenkimuose kaupiasi nesuvirškintas maistas, jame atsiranda puiki terpė daugintis įvairioms bakterijoms, o jos jau tampa daugumos susirgimų priežastimi. Todėl ir reikalinga ypatinga dieta – vegetarinė, nes vegetariškas maistas virškinamas per 4–6 valandas, o ne per parą, kaip yra su gyvūninės kilmės maistu (mėsa ir t.t.). Vegetariškas maistas lengvai pasišalina iš organizmo, kartu pasišalina ir susikaupę gyvūninės kilmės maisto likučiai.

Ar vegetarišką dietą galima prilyginti organizmo valymui?

Taip. Vegetariška dieta padeda ne tik išvalyti virškinamąjį traktą, bet ir išvalyti organizmą nuo šlakų, nes, kaip jau minėjau, šis maistas lengvai virškinamas, įsisavinamas, neužkemša virškinimo trakto ir iš organizmo su suvirškinto maisto likučiais lengvai pasišalina visi susikaupę nešvarumai, bakterijos. Pamėginkite visą savaitę valgyti, pavyzdžiui, vien obuolius. Organizmo valymąsi pastebėsite tikrai labai greitai.

shutterstock.com

Ar veganų ir vegetarų maiste yra pakankamai ląstelienos, vitaminų, mineralų ir t. t.? Ar nėra rizikos, kad organizmui vis tik truks kažkokios jam svarbios medžiagos?

Tai dažnas klausimas vegetarams. Kažkodėl visi galvoja, kad tik mėsoje (ar kitame gyvūninės kilmės maiste, tokiame kaip kiaušiniai, žuvis, pieno produktai) yra visos reikalingos organizmui medžiagos. O ypatingai baltymai, vitaminas B12, geležis ir Omega-3. Išties tai svarbiausios medžiagos, kurių trūkumas galimas. Bet jis galimas ir visavalgiams (juk ne veltui egzistuoja taip išvystyta maisto papildų ir vitaminų pramonė). Beje, visavalgiams, manau, yra kur kas ilgesnis sąrašas medžiagų, kurių gali trūkti, nes dažniausiai jie valgo per mažai įvairaus maisto, per mažai vaisių, daržovių.

Išvardintų medžiagų trūkumas ir atsiranda dažniausiai dėl to, kad maistas ir mityba nėra pakankamai įvairi. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą: įvairių kruopų ir grūdų (kviečių, rugių, miežių, avižų, grikių, ryžių, kukurūzų, sorų ir kitokių – daug ląstelienos, angliavandenių, baltymų, vitaminų bei mineralų), ankštinių daržovių (pupelės, žirniai, lęšiai – geras baltymų šaltinis), riešutų, sėklų (pvz., saulėgrąžų, moliūgų sėklų), kuo įvairesnių daržovių, uogų ir vaisių (daug ląstelienos, angliavandenių, vitaminų). Tada tikrai visų medžiagų gausime pakankamai. Veganams tai gal kiek sudėtingiau, nes jų racionas dar labiau apribotas, tačiau informacijos, kokiame maiste kokios medžiagos randamos, yra tikrai daug, be to, kad ir kaip būtų keista, dažnai tiek baltymų, tiek geležies ir kitų medžiagų kai kuriuose augalinės kilmės produktuose yra net daugiau nei gyvūninės kilmės. Žinoma, pastebėjus, kad vis tik trūksta kažkokių medžiagų, ypač šaltuoju metų laiku, galima ir net kartais reikia papildomai vartoti vienus ar kitus maisto papildus ir vitaminus.