Apnikus ligoms darome didžiausią klaidą: vietoj visumos imame gydyti konkrečią kūno dalį. Pavyzdžiui, skaudant galvai geriame nuskausminamuosius, tačiau ignoruojame nemalonius pojūčius sukėlusį stresą. Taip pamažu išsivysto psichosomatiniai sutrikimai, kurių vien tabletėmis įveikti nebeįmanoma.
Vis daugiau gydytojų sutinka, jog psichologinį aspektą galima atrasti kiekvienoje ligoje. Dažnai kenčiantys nuo psichikos sutrikimų (nerimo, depresijos ir t.t.) kartais negali valgyti, miegoti ar kitaip savimi pasirūpinti, todėl pradeda sirgti ir jų kūnas. Taip pat netrūksta fizinių ligų, kurių simptomus apsunkina stresas ir nerimas, pavyzdžiui, egzema, psoriazė (žvynelinė), aukštas kraujo spaudimas, opos, širdies ligos.
Psichosomatinius sutrikimus geriausiai apibūdina šis apibrėžimas: psichinių faktorių sukelti fiziniai simptomai, neturintys jokio fizinio pagrindo. Šie simptomai atsiranda dėl padidėjusio nervinių impulsų, siunčiamų iš smegenų į kūną, aktyvumo. Be to, žmogui nerimaujant organizme pakyla hormonų adrenalino ir kortizolio lygis.
Somatizacinis sutrikimas: pacientą kamuoja fiziniai simptomai, pavyzdžiui, viduriavimas, galvos skausmas, nuovargis, vėmimas, ankstyva ejakuliacija, skausmingos menstruacijos ir lytinis aktas;
Konversijos sutrikimas: jaučiami neurologiniai simptomai, paveikiantys judėjimą ir pojūčius, tačiau neturintys fizinės priežasties. Gali pasireikšti apakimu, priepuoliais, paralyžiumi, sutrikusia koordinacija, sunkumu ryjant maistą;
Kūno dismorfinis sutrikimas: pacientas tampa apsėstas savo išvaizdos trūkumų įsivaizdavimu, pavyzdžiui, raukšlėmis, per mažomis krūtimis, netaisyklinga nosies forma ir pan. Tai pradeda trukdyti normaliai funkcionuoti: sukelia nerimą, imama vengti veidrodžių ir socialinių situacijų, desperatiškai trokštama patvirtinimo apie išvaizdą;
Hipochondrija: žmogus įsitikinęs, jog serga sunkia kokios nors ligos forma, neteisingai interpretuoja simptomus. Pavyzdžiui, kai pavalgius kopūstų ima kauptis dujos, mano, jog susirgo gaubtinės žarnos vėžiu. Kai gydytojai neranda simptomų priežasčių, ima jais nebepasitikėti;
Somatoforminiai sutrikimai ne tik sukelia nemalonius pojūčius, bet ir gali kainuoti gyvybę: paniręs į depresiją žmogus pradeda galvoti apie savižudybę, ir, deja, neretai tokius planus įvykdo.
Psichosomatinių sutrikimų gydymas nėra lengvas, kadangi pirmiausia koncentruojamasi į fizinius simptomus. Pats pacientas nepastebi ryšio su emocijomis, todėl ir toliau kenčia arba vaikšto nuo vieno gydytojo kabineto iki kito. Jei visgi nustatomas psichosomatinis sutrikimas, pacientui skiriama psichoterapija, mokomasi valdyti stresą, depresijos atveju neapsieinama be medikamentų. Ypač svarbu, kad pacientas pasitikėtų psichiatru/psichoterapeutu: išklausytas ir suprastas jis iškart pasijus šiek tiek geriau.
Jei nepadeda psichoterapija, pradedama gydyti simptomus (nuovargį, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus ir t.t.), kad bent kiek palengvėtų paciento gyvenimas.
Psichosomatinių sutrikimai gydytojams vis dar kelia daugybę klausimų, todėl gydymas ne visada greitas ir efektyvus. Tam, kad išvengtumėte nemalonių ligų, rūpinkitės ne tik kūno, bet psichikos sveikata.