Viešojoje erdvėje apie soją ir sojos patiekalus sklando dvejopos nuomonės. Vieni sako, kad soja labai vertingas kultūrinis augalas, o kiti klausia: „Kas pasakė, kad soja vertinga?“ Na, o kaip yra iš tiesų? Pasakoja sporto klubo trenerė bei puslapio „Sveika Mityba“ įkūrėja Gerda Sakavičiūtė.
Pradėkime nuo to, kad soja yra vienmetis žolinis augalas panašus į pupelę. Tai augalas, kurio pupelės sukaupia tiek baltymų, kiek negali sukaupti joks kitas augalas. Sojų baltymai labai vertingi, nes jie tirpsta vandenyje, lengvai pasisavinami, turi puikiai subalansuotų aminorūgščių ir todėl žymiai vertingesni už žirnių baltymus. Baltymų turi ir kiti ankštiniai augalai, tačiau jie neprilygsta sojoms nei kiekiu, nei kokybe. Taigi, soja – pats vertingiausias kultūrinis augalas. Sojose yra optimalus aminorūgščių santykis, todėl iš jų gaminama mėsa, faršas, varškė, miltai, lakštiniai, paplotėliai, pastos, pienas, padažai, dribsniai bei kiti produktai. Ypač vertingas iš sojų pupelių spaudžiamas aliejus, nes sojų riebalus organizmas pasisavina iki 98 proc.
Soja labai paplitusi vegetarų gretose; ne veltui soja dar yra vadinama augaline mėsa. Taip pat soją vartoja ir daug žmonių, kurie yra alergiški pieno produktams, nes sojų pienas ir varškė yra puikus pakaitalas. Žinoma, soja tinkama ir žmonėms, norintiems atsikratyti antsvorio. Soja pagerina medžiagų apykaitą, be to, sojos produktuose yra mažai angliavandenių, o tai taip pat padeda mesti svorį. Laikantis dietos, sojos produktai yra naudingi, nes savo sudėtyje turi lecitino, kuris padeda deginti riebalus.
Svarbiausi fermentuotų sojų produktai:
Kaip ir dauguma kitų produktų soja turi ir savo „negerųjų savybių“. Nefermentuotos sojos sudėtyje yra natūralių toksinų, kurie blokuoja enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą. Taip pat sojoje yra hemaglutinino, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių sukibimą. O tai didina insulto, infarkto riziką. Išeitis? Vartoti fermentuotus sojos produktus, kurie išvardinti aukščiau. Taip pat pastaruoju metu yra labai daug kalbama ir apie tai, kad pradėtos auginti genetiškai modifikuotos sojos. Ši problema ypač aktuali JAV, Argentinoje ir Brazilijoje. Mes, europiečiai, esame saugesni, nes mus pasiekiančius produktus kontroliuoja įvairūs įstatymai, be to, sojų pupelės auginamos ir čia pat, Lietuvoje.
Lietuvoje sojos produktai dar nėra taip plačiai paplitę kaip, pavyzdžiui, rytų šalyse, iš kur ir yra kildinama soja. Mūsų šalyje daugiausia soja žinoma kaip sojos padažas, sojos mėsa arba tofu (sojų sūris). Mūsų taip pamėgtas sojos padažas naudingas sveikatai yra tik tuomet, jei yra gaminamas pagal senovinį, autentišką receptą – turi būti vartojamos visavertės nenuriebintos sojos pupelės ir fermentacijos procesas nėra pagreitinamas cheminėmis medžiagomis. Tad būkite atidūs rinkdamiesi sojos padažą. Tofu (sojų sūris) yra tik dalinai fermentuotas, todėl šiek tiek turi natūralių toksinų. Vartojant tofu nedideliais kiekiais retomis progomis kartu su jūros gėrybėmis, kaip tai daro japonai, yra išvengiama mineralų trūkumo.
Taigi, kokia būtų išvada apie soją ir sojos produktus? Ogi tokia, kad viskas, kas vartojama saikingai yra sveika ir naudinga mūsų organizmui, nes jam yra būtina įvairovė. Ir jeigu pietums pasirinksime sojos kepsniukus, o ne riebų mėsainį, organizmas už tai tik padėkos.