Masažas: nauda bei kaip taisyklingai jį atlikti sau ir kitam

Sėdimas darbas, skaudanti nugara, įtempti raumenys – šių dienų kasdienybė. O kada paskutinį kartą mėgavotės masažu? Taip, profesionaliam masažui kartais nėra laiko, o galbūt ir finansinės galimybės neleidžia, tačiau neužmirškite, kad galite pasidaryti savimasažą, arba paprašyti, kad masažu palepintų namiškiai! Kokia masažo nauda, kaip jį atlikti sau ir kitam, kada masažo daryti negalima, pasakoja kineziterapeutė Karolina Šalnaitė.

Kokia yra masažo nauda?

Masažas dažniausiai siejamas su pervargusių ir įsitempusių raumenų atpalaidavimu, tačiau masažo poveikis organizmui kur kas didesnis. Pirmiausia, atliekamą masažą pajaučia oda. Procedūros metu yra pašalinamos negyvos odos ląstelės, dėl to oda pradeda geriau kvėpuoti, taip pat yra suaktyvinama kraujo ir limfos cirkuliacija, pakyla odos temperatūra, pagerėja odos elastingumas. Priklausomai nuo taikomos masažo technikos, galima padidinti kraujospūdį, suaktyvinti kvėpavimą, širdies ir kitų organų veiklą arba atvirkščiai – prislopinti, sumažinti, nuraminti. Be to, masažas pagreitina medžiagų apykaitą: gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, tulžies išsiskyrimą. Tad reguliariai atliekamas masažas gali sureguliuoti ir virškinimą. Galiausiai, visiems žinomas teigiamas masažo poveikis raumenims, sausgyslėms, raiščiams bei sąnariams. Masažo metu sumažinama raumenų įtampa, padidinamas raumenų darbingumas, taip pat reguliarių procedūrų dėka sustiprėja sąnarinės kapsulės, gerėja raiščių elastingumas.

Kokie simptomai išduoda, kad yra reikalingas masažas?

Patiriant daug streso, dirbant sunkų fizinį darbą arba atvirkščiai – sėdimą ir pasyvų, laikui bėgant yra pastebimi tokie sveikatos sutrikimai kaip galūnių tinimas, dėl įtemptų pečių juostos raumenų pasikartojantis galvos skausmas ir tirpstantys rankų pirštai arba tiesiog jaučiamas bendras fizinis ar psichologinis nuovargis. Nekreipiant dėmesio į šiuos organizmo siunčiamus pavojaus signalus, laikui bėgant galima rimtai susirgti. Todėl rekomenduočiau „užbėgti už akių“ ir bent retkarčiais pasilepinti masažu.

Kaip taisyklingai atlikti masažą sau?

Svarbiausia masažo taisyklė – visus judesius atlikite limfos takų kryptimi. Nuo rankų pirštų iki pažastų, nuo pėdų iki kirkšnių, krūtinę masažuokite nuo vidurio į šonus, kaklą – nuo viršaus į apačią, o nugarą nuo stuburo į šonus. Tai galioja tiek savimasažo metu, tiek ir atliekant masažą kitam žmogui. Taip pat svarbu kiekvieno masažo metu naudoti aliejus tam, kad būtų išvengta nemalonios trinties, o kartu ir oda būtų pamaitinta. Rekomenduoju rinktis kuo natūralesnius aliejus, juk viskas, ką įtriname į odą, patenką į mūsų organizmą.

shutterstock.com

Savimasažą galima atlikti pasitelkiant pagalbines priemones (voleliai, kamuoliukai, kilimėliai, pagaliukai ir kt.) arba savų rankų pagalba. Masažuoti galima pasirinktą kūno dalį arba turint laiko visą kūną, pradedant nuo galvos ir užbaigiant pėdomis. Savimasažo principas išlieka tas pats, kaip ir atpalaiduojamojo masažo. Pirmiausia, apšildome raumenis ir odą glostymais bei trynimais, vėliau pereiname prie intensyvesnių judesių – maigymo, paspaudimų, pažnaibymų ir užbaigiame viską vėl švelniais glostymais bei patrynimais. Judesiai gali būti atliekami išilgai, skersai, ratais arba zigzagais. Sąnarius masažuokite sukamaisiais judesiais. Savimasažo privalumai tokie, kad galite jį atlikti kada norite, kur norite ir kaip norite bei tai, kad patys jaučiate malonumo ir skausmo ribą.

Ar darant masažą, apie tai neturint jokių žinių, galima pakenkti kitam žmogui? Kodėl?

Gydomojo masažo technika yra labai svarbi. Kiekvienas atliekamas judesys ir jo kryptis, pakartojimų skaičius ir intensyvumas turi atitinkamą poveikį organizmui. Gydomąjį masažą, ypatingai nugaros ir kaklo srities, turėtų daryti profesionalus masažistas, nes nepatyręs žmogus gali netyčia užspausti nervą ar kitaip pažeisti stuburą, slankstelius. Tačiau atpalaiduojamąjį masažą gali daryti kiekvienas, jis nėra pavojingas. Be abejo, svarbu žinoti ar galima tam žmogui daryti masažą.

Masažo daryti negalima:

Štai pagrindinės kontraindikacijos, kurioms esant masažas yra netaikomas:

• Ūmi ligos pradžia, kai yra aukšta temperatūra.
• Ūmus uždegimas.
• Kraujavimas arba polinkis kraujuoti, kraujo ligos.
• Įvairios odos, nagų, plaukuotosios dalies grybelinės, infekcinės ar nežinomos kilmės ligos, bėrimai, daugybinės karpos.
• Pūlingi procesai.
• Ūmus venų uždegimas, trombozė, varikozinis venų išsiplėtimas, kai formuojasi trofiniai pakitimai.
• Arterijų uždegimai.
• Kraujagyslių, aortos ir širdies aneurizmos.
• Nemasažuojamos kraujosruvos.
• Limfinių liaukų, limfagyslių uždegimai.
• Aktyvi tuberkuliozės forma.
• Venerinės ligos.
• Įvairios lokalizacijos gerybiniai ir piktybiniai navikai (iki operacijos).
• Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai.
• Pilvo ertmės organų ligos, linkusios kraujuoti.
• Esant tulžies pūslės ir inkstų akmenims, moterims menstruacijų, nėštumo metu yra nemasažuojamas pilvas.

Nugaros masažo taisyklės:

Atpalaiduojantis masažas esant poreikiui gali būti daromas nors ir kiekvieną dieną. Skausmo gal ir neišgydys, tačiau tam paskyrus bent pusvalandį, sumažinti raumenų įtampą tikrai padės. Toks masažas nėra sudėtingas, tačiau svarbu jį daryti atsargiai, vengiant stiprių paspaudimų stuburo ir kaklo srityje.

• Pirmiausia, reikėtų skirti bent porą minučių nugaros apšildymui – glostymai ir švelnūs trinamieji judesiai bus puiki pradžia.
• Padarius apšilimą galima pereiti prie maigymo ir spaudimo. Spausti galima visu delnu arba tik pirštais, švelnūs pažnaibymai suimant kuo daugiau odos taip pat efektyvūs. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad įtempti raumenys yra itin skausmingi, todėl nereikėtų naudoti daug fizinės jėgos – atpalaiduojamas masažas turi atpalaiduoti, o ne kelti baimę ir fizines kančias.
• Užbaigti masažą reikėtų vėl švelniai paglostant ir šiek tiek patrinant nugarą tam, kad oda ir raumenys nusiramintų.