Maisto netoleravimas, jautrumas ir alergija – kokie būna simptomai?

Tai, ką valgome, daro bene daugiausiai įtakos mūsų bendrai savijautai ir sveikatai. Daugeliui žinomos tiesos, jog per daug cukraus ir nesveikas maistas yra visai netinkamas norint gyventi sveikai, o subalansuotai mitybai rekomenduojama vartoti kuo daugiau vaisų, daržovių ir panašiai. Vis tik nesunku pastebėti, jog net ir maitinantis sveikai tam tikri maisto produktai vienam žmogui suteikia jėgų ir energijos, o kitą tie patys maisto produktai priverčia jaustis blogai. Kodėl?

Į šį klausimą atsako ir apie dažniausiai problemų sukeliančius maisto produktus pasakoja sveikatos mokslų daktaras, klinikinės dietologijos specialistas Williamas Cole’as straipsnyje, kurį publikavo savo tinklaraštyje bei portale Mindbodygreen.com.

Jeigu tinkamais sveikai mitybai laikomi produktai sukelia nemalonius pojūčius ar netgi susargdina jus, pasak W. Cole’o, priežastis gali būti viena iš trijų: alergija maistui, maisto netoleravimas arba jautrumas maistui.

Alergijos tam tikram maistui yra susiję su imunine sistema, sukelia greitą ir stiprią reakciją.

Alergijos maistui simptomai gali būti šie:  

• bėrimas,
• niežulys,
• dilgėlinė,
• patinimas,
• anafilaksija, dėl kurios pasidaro labai sunku kvėpuoti ir ji net gali būti mirtina.

Maisto netoleravimas su imunine sistema nėra tiesiogiai susijęs. Jis pasireiškia, kai kūnas negali virškinti tam tikro maisto (pavyzdžiui, pieno produktų), arba kai šis maistas dirgina virškinimo sistemą. Tai dažniausiai sukelia fermentų trūkumas.

Jautrumas maistui yra panašus į maisto netoleravimą, bet dažniausiai jo atveju būna mažiau aišku, kodėl į konkretų maistą reaguojama blogai. Taip pat jautrumas maistui gali pasireikšti per ilgesnį laiką, ne iš karto pavalgius, o nedideli tokio maisto kiekiai gali būti valgomi be pasekmių.

Maisto netoleravimo ir jautrumo maistui simptomai gali būti šie:

• pilvo pūtimas,
• migrena,
• nosies tekėjimas,
• neaiškus mąstymas, tarsi galvoje būtų migla,
• uždegimas,
• simptomai, panašūs į gripo,
• skrandžio skausmai,
• dirgliosios žarnos sindromas.

W. Cole’as išskiria kelias maisto produktų grupes, kurias įvardija kaip dažniausiai sukeliančias problemų. Jeigu pastebite, kad dažnai pavalgius tokio maisto juntate kai kuriuos iš aukščiau išvardytų simptomų, verta pagalbos ir konsultacijų kreiptis į specialistus.

shutterstock.com

1. Glitimo turintys grūdai: kviečiai, rugiai, miežiai.

Tarp žmonių, kurie netoleruoja ar yra jautrūs tam tikram maistui, šie grūdai yra dažniausiai pasitaikantis to sukėlėjas, teigia W. Cole’as.

2. Glitimo neturintys grūdai: kukurūzai, ryžiai, grikiai.  

Tokie grūdai turi proteinų, kurie savo struktūra yra panašūs į glitimą.

3. Bulviniai augalai.

Šiai augalų grupei priklauso pomidorai, pipirai, bulvės, baklažanai, goji uogos (ožerkšis) ir kai kurie prieskoniai, turintys alkaloidų, kurie gali sukelti uždegimą.

4. Ankštiniai augalai.

Tai visos pupelės, lęšiai, žemės riešutai, sojos produktai, neprinokusios sojų pupelės.

5. Kiaušiniai.

Daugeliui žmonių, kurie negali valgyti kiaušinių, problema slypi baltyme. Trynys paprastai geriau toleruojamas, nors ir jo kai kuriems žmonėms valgyti negalima.

6. Fermentuojami cukrūs.

Tai fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidų ir polioliai. Jie gali sukelti dirgliosios žarnos sindromą. Jeigu tenka jį gydyti, gydymo metu reikia vengti:

• Daržovių: artišokų, šparagų, burokėlių, salierų, česnakų, svogūnų, porų, ankštinių augalų, Savojos kopūstų, cukrinių žirnių, kukurūzų.
• Vaisių: obuolių, mango, nektarinų, persikų, kriaušių, slyvų, arbūzų.
• Pieno produktų: pieno, jo padažų, ledų, saldžios grietinėlės, minkštų sūrių, jogurto.
• Grūdų: rugių, kviečių duonos, javų, krekerių, makaronų.
• Riešutų: anakardžių, pistacijų.

7. Pienas.

Baltymas kazeinas, esantis piene, dažnai sukelia jautrumą arba netoleravimą.

8. Riešutai ir sėklos.

Jie gali dirginti kai kurių žmonių organizmus, juo labiau, jeigu yra apdoroti.