Krūtų savityra, dariniai ir jų atsiradimo priežastys

Labai dažnai moterys, o ypač mamos, besąlygiškai rūpinasi visais, tačiau pamiršta pasirūpinti savimi. Todėl šiandien su nevaisingumo gydymo pradininke Baltijos šalyse, vaisingumo centro įkūrėja ir vadove, gydytoja akušere ginekologe Gražina Bogdanskiene kalbamės kiekvienai moteriai svarbia bei aktualia tema – krūtų savityra.

Krūtų savityra, kaip ir kada ją atlikti?  

Krūties savityrą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį po mėnesinių (5–12 ciklo dieną). Krūties savityrą reikia atlikti atsistojus nuoga krūtine prieš veidrodį. Iš pradžių tik pasižiūrėti ir įvertinti formą, simetriškumą, odos būklę. Toliau reikia pakelti dešinę ranką virš galvos ir kairės rankos pirštų pagalba ištirti dešinės pusės pažastį ir krūtį, po to pakėlus kairę ranką – ištiriate dešinę pusę. Paskui – visą krūtį nuo spenelio iki periferijos. Ištyrimas turi būti atliekamas pirštų pagalvėlėmis, neskubant.

Kokius pakitimus pastebėjus būtina kreiptis į gydytojus?

Pastebėjus kažkokį pakitimą, apčiuopus sukietėjimą ir pasikeitus odos būklei būtina kreiptis į specialistą. Jeigu moteris atliks savityrą kiekvieną mėnesį, ji puikiai pažins savo krūtis ir kai apčiuops sukietėjimą, ar pastebės kažkokį pakitimą, kurio anksčiau nebuvo, iškart tai suvoks ir laiku kreipsis į specialistą. Tačiau, net jeigu savityros metu atrodo viskas gerai, profilaktiškai, kas 1 metus moteriai po 30 metų rekomenduojama apsilankyti pas krūtų specialistą ir atlikti krūtų echoskopiją. Jei moters šeimoje buvo susirgimų krūties vėžiu atvejų, krūties echoskopiją reiktų atlikti anksčiau, nuo 25 metų. Moteriai po 40 metų reikia atlikti ir profilaktinį mamografinį tyrimą, kurį reiktų kartoti kas 1–2 metus.

shutterstock.com

Dėl kokių priežasčių atsiranda pakitimai, įvairūs dariniai krūtyse?

Krūtys – tai toks organas, kuriame visą gyvenimą vyksta pakitimai. Krūties liauka gimus būna tik užuomazga, bet metams bėgant dėl lytinių hormonų poveikio pereina įvairius vystymosi bei atrofijos periodus. Krūtų augimas prasideda jau nuo 10 metų. Šis periodas vadinamas vystymosi arba ankstyvu reprodukciniu periodu. Moteriai subrendus krūtų vystymosi periodas vadinamas reprodukciniu, jo metu vyksta reguliarūs pieno liaukos pokyčiai, susiję su menstruaciniu ciklu, nėštumu, laktacija. Maždaug nuo 30 metų krūtyse prasideda involiuciniai procesai. Formuojasi fibrozės židiniai, mikrocistos, padidėja liaukos elementų (adenozė). Liaukinį audinį pakeičia riebalinis. Tai susiję su natūraliais lytinių hormonų pokyčiais moters organizme. Dažniausiai moteris vargina skausmas, įvairaus dydžio sukietėjimai krūtyse ar uždegimas. Fibroadenomų, filoidinių cistosarkomų ar fibrocistinė liga gali būti nustatoma net paauglėms.

• Fibroadenomos – tai krūtyse apčiuopiami neskausmingi, elastingi lygaus paviršiaus sukietėjimai, kaip manoma, atsirandantys dėl hormoninių procesų. Laimė, net 9 iš 10 sukietėjimų krūtyse yra gerybiniai. Kartais (vienai iš dešimties moterų) šie sukietėjimai atsiranda abejose krūtyse. Labai dažnai fibroadenomos kaip netikėtai atsiranda, taip ir sumažėja ar visai išnyksta.
• Cistų krūtyse gali pasitaikyti esant įvairaus amžiaus, bet dažniau jų atsiranda menopauzės, kitaip tariant, klimakso periodu, kai vyksta krūties involiucija (organo mažėjimas, vystymasis „atvirkščia“ kryptimi nei iki tol). Cistos – tai skysčio prisipildžiusios ertmės, jų gali būti daug ir abejose krūtyse. Vienos cistos tokios mažos, kad sunku apčiuopti, kitos užauga iki kelių centimetrų skersmens. Prieš menstruacijas cistas gali paskaudėti. Cistos suvėžėja itin retai. Dažniausiai gydomos punktuojant krūtį ir ištraukiant iš cistos skystį. Jei cistos turinys skaidrus, nekraujingas, papildomų tyrimų atlikti nebūtina. Jei po punkcijos cista nesumažėja, medikai gali skirti papildomų tyrimų, kad įsitikintų, ar nėra piktybinio darinio.
• Krūtyse gali susidaryti riebalinio audinio sankaupų, padengtų kapsule – lipomų. Šie dariniai turi lygų paviršių, neretai būna skausmingi, todėl moteris labai išgąsdina. Tačiau ištyrus mamografu ar echoskopu nesunkiai diagnozuojami ir gydytojas pacientę gali nuraminti, kad mirtinas pavojus jai tikrai negresia. Lipomos gali būti šalinamos operuojant, tačiau tai nėra būtina. Operuojama kosmetiniu tikslu.
• Papilomos. Jų taip pat gali būti krūtyse – iki centimetro ilgio išaugėlių, dažniausiai apie save pranešančių kraujingomis išskyromis iš spenelių. Kadangi sunku nustatyti, kuri papiloma yra gerybinė, o kuri gali supyktibėti, jos šalinamos chirurginiu būdu.

Krūtų skausmas – viena dažniausių priežasčių, kuri „atveja“ moteris pas gydytoją

Krūtų skausmas dar vadinamas mastalgija ar mastodinija. Tai viena dažniausių priežasčių, „atvejanti“ moteris pas gydytoją specialistą ar net pas onkologus. Mat pajutusios krūtų skausmą moterys jį palaiko rimtos ligos simptomu. Krūtų skausmą yra jautusios ar jaučia kas antra moteris, o kitų šaltinių duomenimis, du trečdaliai silpnosios lyties atstovių bent kartą tai yra patyrusios.

• Jei krūtų skausmas susijęs su menstruaciniu ciklu, jis yra ciklinis. Taip pat pasitaiko neciklinio (su menstruacijų ciklu nesusijęs) skausmo. Ciklinis krūtų skausmas pajuntamas likus savaitei iki mėnesinių, bet ne visada signalizuoja apie premenstruacinį sindromą.
• Neciklinis skausmas nesusijęs su mėnesinių ciklu, jis dažniau vargina vyresnio amžiaus moteris, skauda dažniausiai vieną krūtį, skausmas gali būti susijęs su fibroadenomų, lipomų, cistų ir kitų darinių – net vėžio – atsiradimu.

Mastalgija ar mastodinija gali praeiti savaime. Kad jaustumėtės ramios, jog jums – ne vėžys, praverstų išsitirti pas specialistus. Mastalgiją galima gydyti ir kai kuriais augaliniais preparatais, tarkime, tais, kurių sudėtyje yra nakvišų. Kai kurie augaliniai, natūralios kilmės preparatai gana patikimai gydo nuo mastalgijos ir net mažina gerybinius krūtų sukietėjimus.

shutterstock.com

Ką patartumėte kiekvienai moteriai?

Krūtims natūraliai kintant, moterys dažniau aptinka iki tol neapčiuoptų darinių ir… išsigąsta. Tačiau, laimė, daugumos pas onkologus apsilankančių moterų (net iki 90 proc.) šie dariniai yra gerybiniai.

Kita vertus, sukietėjimas krūtyje gali būti pirmas ar vienas pirmųjų vėžio pranašų. Tad, nors ir ne kiekvienas krūtyje esantis gumbelis yra vėžys, užčiuopus naują darinuką išsitirti pas specialistus verta: tai padės nepražiopsoti vėžio ankstyvoje stadijoje, kai gydymas dar veiksmingas, o dauguma atvejų prognozė – gera. Todėl nuoširdžiai patariu kiekvienai moteriai atlikti savityrą kiekvieną mėnesį, pažintį ir suprasti savo krūtis, o taip pat ir išmokyti atlikti savityrą savo paaugles dukras.

Mielos moterys, skatiname Jus pasirūpinti savo sveikata – juk apsižiūrėti ilgai netruks, o tai gali lemti labai daug! Pasidalinkite šiuo straipsniu ir su mama, dukra ar drauge!