Situacija, kai žmogus suserga, atrodytų, be priežasties, pažįstama ne vienam. Galbūt ir Jus kamuoja neaiškios kilmės skausmai ir jų atsikratyti nepadeda jokios medicininės priemonės? Tuomet verta susipažinti su psichoneuroimunologija arba energijos psichologija – mokslu, tiriančiu emocijų ir nervų sistemos įtaką žmogaus imuninei sistemai bei sveikatai.
Emocijos – tai elektriniai impulsai, perduodami neuronais. Keliaudami šie impulsai organizme skatina baltymų, vadinamų neuropeptidais (NP), gamybą. Kiekviena emocija turi atitinkamą impulsų dažnį. Atsižvelgiant į impulsų dažnį, žmogaus kūnas gamina atitinkamą kiekį NP. Šis mažas baltymas organizmui perduoda tam tikrą cheminę žinutę ir taip skatina tam tikras fiziologines jo reakcijas. Adrenalinas, hormonai, oksitocinas, endorfinas – tai neuropeptidų pavyzdžiai. Kiekvienas iš NP skatina specifinę biologinę kūno reakciją, todėl fizinė būklė gali puikiai atspindėti tai, kas būtent tuo metu vyksta žmogaus mintyse ir kokias emocijas jis išgyvena.
Pavyzdžiui laimė, džiaugsmas, juokas skatina natūralių opiatų endorfino ir noradrenalino gamybą. Šie hormonai verčia žmogų puikiai jaustis, stiprina imuninę sistemą, atpalaiduoja raumenis, gerina nuotaiką ir slopina skausmą.
Adrenalinas ir kortizolis organizme išsiskiria kai žmogus jaučia baimę, nerimą arba stresą. Šie hormonai greitina širdies plakimą bei praplečia kraujagysles. Taip pat veikiant šiems hormonams pagreitėja kvėpavimas (jis tampa negilus ir paviršutinis), įsitempia raumenys (ypač skrandžio ir pečių zonose), išmuša šaltas prakaitas – kūnas pasiruošia kovai. Pavojaus atveju, tai itin reikalinga kūno reakcija padedanti išsigelbėti nuo grėsmių. Visgi, ilgą laiką veikiamas nerealizuoto adrenalino, žmogaus kūnas patiria neigiamą jo poveikį. Susilpnėja imuninė sistema, atsiranda virškinimo problemų, sparčiai išeikvojami reikalingi vitaminai ir mineralai, atsiranda įvairių skausmų šaltinių, padidėja uždegimų tikimybė.
Mokslininkai įrodė, jog neigiamos emocijos iš tiesų silpnina ir alina organizmą. Tuo tarpu teigiamos emocijos jį stiprina. Didžiausią neigiamą įtaką organizmui daro gėdos jausmas, kaltė, apatija, sielvartas, baimė, nerimas, ilgesys, pyktis ir neapykanta. Visas žmogaus kūnas yra glaudžiai susijęs su mintimis. Prisiminkite neigiamas emocijas, kurios ryškiai atsispindi akyse, veido išraiškose, odos struktūroje, jos spalvoje ir įtemptume.
Stiprios emocijos, tokios kaip skausmas, baimė, sielvartas, nusivylimas, panika, nerimas ir pyktis, žmogaus kūnui sukelia didelį elektrinį krūvį, kuris apkrauna neuronus ir alina visą kūną bei sutrikdo natūralų energijos perdavimo procesą.
Daktaras David Suzuki nustatė, jog molekulėse, kurias žmogus išvepia tuomet kai verbaliniu būdu išreiškia savo pyktį, neapykantą ar pavydą, gausu toksinių medžiagų. Valandą kaupiant šiuos toksinus, jų pakaktų apnuodyti 80 jūrų kiaulyčių! Pyktis kenkia kepenims ir tulžies pūslei – bet būtent Jūsų, o ne žmogaus, ant kurio pykstate. Pykti ant kito žmogaus tai tarsi nuodyti save.
Vis dėl to, nėra patartina užgniaužti ir savyje laikyti neigiamų emocijų. Energijos prigimtis reikalauja jos judėjimo. Tuomet kai stengiamasi suvaržyti ar kontroliuoti savo emocijas, energija negali laisvai judėti ir natūraliai išsisklaidyti. Žmogus gali manyti valdantis savo jausmus, tačiau neigiama energija vis tiek veiks jo kūną.
Slopinamos emocijos reikalauja itin daug energijos. Pastarasis procesas eikvoją energiją, kuri reikalinga pagrindinėms organizmo funkcijoms atlikti. Negatyvios emocijos apsunkina ankštines liaukas ir naudoja papildomas maisto medžiagas, kurios reikalingos kūnui. Viso to rezultatas – nuovargis ir sumažėjęs darbingumas.
Jei emocijos nėra išreikštos (išorinis judėjimas), jos yra numalšintos (vidinis judėjimas). Kai žmogus stengiasi kontroliuoti ir suvaržyti savo emocijas, jį ima kankinti pyktis, depresija, fiziniai skausmai, savikontrolės problemos bei apatija. Taip pat ryškiai pasireiškia savęs kaltinimas, nuvertinimas ir smerkimas. Visa tai apriboja žmogaus galimybes tobulėti ir pasiekti savo tikslų.
5490
