Sveikata

Kai nerandate ligų ir skausmų priežasties, ieškokite jos savo mintyse!

Publikuotas 2015 gruodžio 9 views 4331

Situacija, kai žmogus suserga, atrodytų, be priežasties, pažįstama ne vienam. Galbūt ir Jus kamuoja neaiškios kilmės skausmai ir jų atsikratyti nepadeda jokios medicininės priemonės? Tuomet verta susipažinti su psichoneuroimunologija arba energijos psichologija – mokslu, tiriančiu emocijų ir nervų sistemos įtaką žmogaus imuninei sistemai bei sveikatai.

Ką mums sako mūsų pačių kūnai?

  • Virškinimo problemas sukelia racionalaus proto ir emocijų nesutapimas. Vidurių užkietėjimą arba viduriavimą, skrandžio opas gydykite pradėdami tvarkyti savo mintis ir poelgius.
  • Kelių ir sąnarių skausmą gali sukelti apmaudas. Sunkiai įveikiamas apmaudas veikia vietas, kurios kūne yra lanksčiausios. Pasipiktinimas ir užgniaužtas kartėlis kaupia cheminę rūgštį, kuri skatina uždegimo tikimybę bei skausmų atsiradimą.
  • Sąnarių uždegimas – užgniaužto skausmo padarinys. Ieškokite būdų susitaikyti su įvykusia nelaime arba išliekite jausmus.
  • Vėžys taip pat gali būti gilios ir ilgai slepiamos neapykantos, kaltės ir širdgėlos priežastimi. Krūties ir gimtos vėžys gali atskleisti patirtas auklėjimo problemas.
  • Nugaros ar krūtinės ląstos skausmų priežastimi gali būti paramos bei meilės trūkumas, slegiančios praeities problemos.
  • Juosmens skausmų sukėlėjai – finansinės problemos.
  • Neigiamos emocijos skleidžia tankias ir lėtas vibracijas, todėl kaupiasi apatinėse kūno dalyse. Kojos ir pėdos yra kūno dalys patiriančios daugiausiai traumų dėl neigiamų emocijų kaupimo.

Kaip tai paaiškinama?

Emocijos – tai elektriniai impulsai, perduodami neuronais. Keliaudami šie impulsai organizme skatina baltymų, vadinamų neuropeptidais (NP), gamybą. Kiekviena emocija turi atitinkamą impulsų dažnį. Atsižvelgiant į impulsų dažnį, žmogaus kūnas gamina atitinkamą kiekį NP. Šis mažas baltymas organizmui perduoda tam tikrą cheminę žinutę ir taip skatina tam tikras fiziologines jo reakcijas. Adrenalinas, hormonai, oksitocinas, endorfinas – tai neuropeptidų pavyzdžiai. Kiekvienas iš NP skatina specifinę biologinę kūno reakciją, todėl fizinė būklė gali puikiai atspindėti tai, kas būtent tuo metu vyksta žmogaus mintyse ir kokias emocijas jis išgyvena.

Pavyzdžiui laimė, džiaugsmas, juokas skatina natūralių opiatų endorfino ir noradrenalino gamybą. Šie hormonai verčia žmogų puikiai jaustis, stiprina imuninę sistemą, atpalaiduoja raumenis, gerina nuotaiką ir slopina skausmą.

Adrenalinas ir kortizolis organizme išsiskiria kai žmogus jaučia baimę, nerimą arba stresą. Šie hormonai greitina širdies plakimą bei praplečia kraujagysles. Taip pat veikiant šiems hormonams pagreitėja kvėpavimas (jis tampa negilus ir paviršutinis), įsitempia raumenys (ypač skrandžio ir pečių zonose), išmuša šaltas prakaitas – kūnas pasiruošia kovai. Pavojaus atveju, tai itin reikalinga kūno reakcija padedanti išsigelbėti nuo grėsmių. Visgi, ilgą laiką veikiamas nerealizuoto adrenalino, žmogaus kūnas patiria neigiamą jo poveikį. Susilpnėja imuninė sistema, atsiranda virškinimo problemų, sparčiai išeikvojami reikalingi vitaminai ir mineralai, atsiranda įvairių skausmų šaltinių, padidėja uždegimų tikimybė.

Mokslininkai įrodė, jog neigiamos emocijos iš tiesų silpnina ir alina organizmą. Tuo tarpu teigiamos emocijos jį stiprina. Didžiausią neigiamą įtaką organizmui daro gėdos jausmas, kaltė, apatija, sielvartas, baimė, nerimas, ilgesys, pyktis ir neapykanta. Visas žmogaus kūnas yra glaudžiai susijęs su mintimis. Prisiminkite neigiamas emocijas, kurios ryškiai atsispindi akyse, veido išraiškose, odos struktūroje, jos spalvoje ir įtemptume.

Neigiamos emocijos skatina įvairių ligų atsiradimą bei greitina senėjimo procesą!

Stiprios emocijos, tokios kaip skausmas, baimė, sielvartas, nusivylimas, panika, nerimas ir pyktis, žmogaus kūnui sukelia didelį elektrinį krūvį, kuris apkrauna neuronus ir alina visą kūną bei sutrikdo natūralų energijos perdavimo procesą.

Daktaras David Suzuki nustatė, jog molekulėse, kurias žmogus išvepia tuomet kai verbaliniu būdu išreiškia savo pyktį, neapykantą ar pavydą, gausu toksinių medžiagų. Valandą kaupiant šiuos toksinus, jų pakaktų apnuodyti 80 jūrų kiaulyčių! Pyktis kenkia kepenims ir tulžies pūslei – bet būtent Jūsų, o ne žmogaus, ant kurio pykstate. Pykti ant kito žmogaus tai tarsi nuodyti save.

Vis dėl to, nėra patartina užgniaužti ir savyje laikyti neigiamų emocijų. Energijos prigimtis reikalauja jos judėjimo. Tuomet kai stengiamasi suvaržyti ar kontroliuoti savo emocijas, energija negali laisvai judėti ir natūraliai išsisklaidyti. Žmogus gali manyti valdantis savo jausmus, tačiau neigiama energija vis tiek veiks jo kūną.

Slopinamos emocijos reikalauja itin daug energijos. Pastarasis procesas eikvoją energiją, kuri reikalinga pagrindinėms organizmo funkcijoms atlikti. Negatyvios emocijos apsunkina ankštines liaukas ir naudoja papildomas maisto medžiagas, kurios reikalingos kūnui. Viso to rezultatas – nuovargis ir sumažėjęs darbingumas.

Malšinamos emocijos ir kaip iš jų išsivaduoti

Jei emocijos nėra išreikštos (išorinis judėjimas), jos yra numalšintos (vidinis judėjimas). Kai žmogus stengiasi kontroliuoti ir suvaržyti savo emocijas, jį ima kankinti pyktis, depresija, fiziniai skausmai, savikontrolės problemos bei apatija. Taip pat ryškiai pasireiškia savęs kaltinimas, nuvertinimas ir smerkimas. Visa tai apriboja žmogaus galimybes tobulėti ir pasiekti savo tikslų.

  • Pasivaikščiokite basomis. Užgniaužtos emocijos gali pasišalinti per pėdas. Nusiaukite batus ir basomis vaikščiokite po žolę. Vaikščiojant paplūdimiu, ypač vandenyno arba krioklio pakrante, negatyvūs jonai kartu su judančiu vandeniu atsipalaiduoja į orą. Šalie nėra vandenyno? Pasimėgaukite druskų ir šilto vandens vonele arba kita gydomąja vandens procedūra.
  • Šypsokitės, net jei ir nesijaučiate linksmi. Vien jau šypsojimasis keičia jūsų kūno chemiją. Besišypsodami greitai pasijusite laimingesni. Juokas taip pat yra puikus būdas išlaisvinti emocijas. Besijuokiant gaminasi endorfinai, kurie verčia jaustis laimingesniais ir labiau atsipalaidavusiais.
  • Fiziniai pratimai, energingas darbas ar sportas padeda išsklaidyti emocinę energiją ir sumažiną neigiamą jos poveikį. Fizinis aktyvumas taip pat skatina endorfinų gamybą, padeda iš organizmo pasišalinti toksinams. Sportuojant kvėpuojama giliau ir įsisavinama daugiau deguonies. Žmonėms nuolat patiriantiems emocinį ir fizinį skausmą rekomenduojama kvėpuoti kuo giliau, mat tuomet kai kūno rūgštingumas didėja mažėja deguonies įsisavinimas ir tampa sunkiau susidoroti su patiriamu stresu.
  • Meditacija. Tai puikus būdas išlaikyti balansą tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių. Meditacijos metu smegenų bangos sulėtėja, mintys nurimsta, atsiranda daugiau įkvėpimo bei išmintingo požiūrio apie esamą padėtį.

Kokia tavo nuomonė?


Paskutiniai straipsniai
Jonažolė: lietuviškų pievų vaistas nuo visų ligų ir odos problemų
Sveikata

Jonažolė: lietuviškų pievų vaistas nuo visų ligų ir odos problemų

Jonažolė, dar kitaip vadinama švento Jono žole, Lietuvos pievas ir pamiškes nuklos birželio pabaigoje. Geltonžiedis augalas pasižymi ypatingomis savybėmis, todėl tiek mūsų senoliai, tiek natūralios medicinos šalininkai visame pasaulyje, jonažolę jau dešimtis metų naudoja daugybės ligų ir odos problemų gydymui. Geltonoji jonažolė – neišsenkantis antioksidantų šaltinis Jonažolė gali būti vartojama įvairiomis formomis – kapsulėmis, tinktūra ar […]

views 27407
Sveikata

Roto virusas: atsakymai į dažniausius klausimus ir 9 natūralūs vaistai

Roto virusas, arba Rotavirusinė infekcija – itin nemalonus susirgimas, daugiausia kamuojantis kūdikius ir vaikus, tačiau neretai pasireiškiantis ir suaugusiems. Virusas aplinkiniams perduodamas itin lengvai, todėl būtina užsiimti prevencinėmis priemonėmis, o susirgus kuo greičiau pradėti gydymą. Kas yra Roto virusas ir kada juo susergama? Roto virusas – infekcija, sukelianti stiprų skrandžio ir žarnyno uždegimą. Šis virusas […]

views 36763
Mažakraujystė: priežastys, simptomai ir 10 natūralių vaistų
Sveikata

Mažakraujystė: priežastys, simptomai ir 10 natūralių vaistų

Mažakraujystė, dar vadinama anemija – klastinga liga, kankinanti net 24,8% visos populiacijos! Vaisingo amžiaus (ir ypač besilaukiančios) moterys nuo šio sutrikimo kenčia kur kas dažniau nei vyrai, todėl joms būtina tinkamai maitintis bei reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Mažakraujystė: kodėl susergama ir kam reikalingi raudonieji kraujo kūneliai? Mažakraujyste susergama tada, kai kraujyje nepakanka raudonųjų kraujo kūnelių. […]

views 26759
Sinusitas: simptomai, priežastys ir 10 natūralių būdų jį išgydyti
Sveikata

Sinusitas: simptomai, priežastys ir 10 natūralių būdų jį išgydyti

Retas šaltuoju metu nesusiduria su sloga. Paprastai gydomės nosies lašais, keletu litrų arbatos ir gulėjimu po šilta antklode. Tačiau jei simptomai per 10-12 dienų nepraeina, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kadangi diagnozė gali būti rimta – sinusitas. Sinusais vadiname ertmes, išsidėsčiusias kauluose aplink nosį: po dvi yra kaktoje, ties skruostikauliais ir abiem nosies pusėmis, vienas sinusas plyti […]

views 39453
Kuminas: ir svoriui mesti, ir sveikatai gerinti?
Sveikata

Kuminas: ir svoriui mesti, ir sveikatai gerinti?

Kumino pavadinimą dažniausiai girdime kalbose apie svorio metimą. Nudžiuginsime: plačiai aprašytas prieskonio efektas tikrai nėra mitas! Visgi egzotiškasis kmyno pusbrolis pasižymi ir daugiau sveikatai naudingų savybių: gerina virškinimą, kovoja su odos ligomis bei stiprina kraują. Kmynas ar kuminas – kaip atskirti? Dažnas kuminą maišo su lietuviams gerai pažįstamu kmynu, todėl patariame vadovautis pagrindiniu indikatoriumi – […]

views 33816