Himalajų druska – vaistas nuo visų ligų?

Himalajų druska ne veltui vadinama Himalajų auksu – ji nė iš tolo neprilygsta įprastai druskai, apie kurią kalbėdami dažniausiai girdime rekomendacijas kaip sumažinti suvartojamą druskos kiekį. Visgi mūsų plačiai vartojamas prieskonis – ne visada sveikatos priešas, ypač kai kalbame apie Himalajų druską.

200 milijonų metų senumo rožinė Himalajų druska ne veltui vadinama Himalajų auksu – joje galima rasti 84 žmogaus organizme aptinkamus mineralus, tokius kaip kalis, magnis, kalcis ir pan. Be to, šiuos kristalus tūkstančius metų dengė storas sniego sluoksnis, apsaugojęs juos nuo užterštumo, todėl Himalajų druska laikoma švariausia pasaulyje. Kadangi kalnų auksu vadinamas prieskonis neperdirbtas ir jo gabalėliai didesni, vartodami Himalajų druską gaunate mažiau natrio nei valgydami įprastą. Įdomu ir tai, kad kitų reikalingų mineralų molekulės pakankamai mažos, tad žmogaus organizmas jas itin lengvai pasisavina.

Himalajų druska – nauda organizmui:

• Stabilizuoja nereguliarų širdies ritmą;
• Reguliuoja kraujo spaudimą ir cukraus kiekį kraujyje;
• Sumažina organizmo, ypač smegenų ląstelių, rūgštingumą;
• Padeda virškinamajam traktui geriau įsisavinti maistingąsias medžiagas;
• Valo gleivių kamščius plaučiuose bei sinusus;
• Organizmą aprūpina natūraliais antihistaminais, švelninančiais alergijos sukeltus simptomus;
• Veikia kaip natūralūs migdomieji;
• Užkerta kelią podagrai bei podraginiui artritui;
• Skatina serotonino ir melatonino, kurie pasižymi antidepresantų savybėmis, gamybą, bei padeda kovoti su stresu;
• Palaiko raumenų tonusą ir jėgą bei stiprina kaulus;
• Užkerta kelią mėšlungiui ir venų varikozei;
• Slopina migreninius skausmus.

SVARBU: Himalajų, kaip ir bet kurioje kitoje druskoje, netrūksta natrio. Nors mineralas būtinas organizmo funkcijoms palaikyti, per didelis jo suvartojamas kiekis lemia hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą). Todėl per dieną su maistu reikėtų gauti ne daugiau nei 2300 mg natrio, o jei kenčiate nuo pakilusio kraujo spaudimo – ne daugiau nei 1500 mg.

shutterstock.com

Rožinė druska – ir maistui, ir procedūroms

Azijos kalnų auksas puikiai tinka organizmo detoksikacijai. Į šiltą (maždaug kūno temperatūros) vonią įberkite šiek tiek Himalajų druskos. Ištirpusi vandenyje ji padeda iš ląstelių ištraukti „toksinus”, todėl po tokios procedūros jausitės atsigaivinę bei turėsite daugiau energijos. Manoma, kad tokiu būdu druskos mineralai pasisavinami geriau nei vartojant juos su maistu!

Be to, šilta vonia su Himalajų druska itin efektyviai atpalaiduoja mėšlungio kamuojamus bei gydo pažeistus raumenis, stiprina kaulus ir gražina odą.

Himalajų druskos lempa – pigiausias oro valytuvas

Nors Himalajų druskos lempą (žr. nuotrauką) gali būti sunku priderinti prie interjero, vertą šį „prietaisą” turėti savo namuose. Lempa veikia kaip natūralus oro valytuvas: iš aplinkos ištraukia drėgmę ir paverčia ją druska. Tuo tarpu iš lemputės sklindantis karštis sugrąžina vandenį, tačiau jau be toksinų, atgal į orą.

Joks prieskonis ar vaistas nėra toks galingas kad kompensuotų visą nesveikos gyvensenos daromą žalą. Todėl net jeigu Jūsų racione jau yra Himalaų druska, nepamirškite subalansuotos mitybos, sporto bei kokybiško miego.