Ypatinga jauninamoji substancija – taip neretai yra charakterizuojamos inovatyvios kosmetikos priemonės – serumai, gebantys tausoti odos bei plaukų grožį. Nepaisant to, kad šie produktai yra modernaus pasaulio kūriniai, jie dažnai, bent mintyse, asocijuojasi su mistiniu, fantastiniu pasauliu, kuriame egzistuoja formulė amžinai jaunystei išsaugoti ar eliksyrai, gebantys suteikti nemirtiną gyvenimą.
Visgi iš tiesų viskas yra kur kas paprasčiau.
Serumas yra biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas, sukurtas kovoti prieš tam tikrą problemą. Jis kuriamas taip, kad gebėtų sparčiai ir efektyviai pasiekti vidinius odos ar plauko sluoksnius. Beje, nepaisant to, jog yra itin gausus veikliųjų medžiagų (serume aktyvių medžiagų yra iki 70%, o kremuose apie 5% – 10 %), modernus produktas visuomet išlaiko lengvą tekstūrą.
Unikalu tai, jog šis nesunkios, tačiau galingos struktūros kūrinys gali labai daug. Serumas, priklausomai nuo paskirties, gali atstatyti odos drėgmės balansą, elastingumą, padėti įveikti raukšles, gelbėti nuo pigmentacijos, tapti pagalbininku siekiant išvengti plaukų slinkimo ir pan.
Vis dėlto nors visos šios novatoriškos kosmetikos priemonės yra orientuotos į jaunystės puoselėjimą, kiekvienas serumas atlieka skirtingą funkciją, todėl jį naudoti būtina atsargiai bei atsakingai. Pavyzdžiui, kasdieniam naudojimui sukurti odos serumai (veidui ar kūnui) į grožio rutiną turėtų būti įtraukiami nuolatos. T.y. siekiant pastebimų rezultatų juos reguliariai naudoti reikėtų ryte ir vakare (prieš naktinį poilsį serumą tepti yra svarbiausia!). O produktus, kurie yra suformuluoti naudoti tam tikrą laiką, pvz., nuo 4-rių savaičių iki kelerių mėnesių, naudoti kaip įvardijama ir nepiktnaudžiauti ilgiau nei nurodyta. Pastarieji, trumpalaikiai serumai dažniausiai parduodami ampulėse, o reguliaraus vartojimo – stikliniuose buteliukuose.
Beje, siekiant efektyviausio rezultato, naudoti serumus reikia ant švarios veido odos – serumu odą tepti nuplovus su šveitikliu bei atgaivinus toniku. Kai priemonė susigeria (kadangi dažniausiai yra gelinės koncentracijos į odą įsigeria itin greitai), tuomet galima tepti kremą arba kitą grožio priemonę (makiažo pagrindą, BB kremą ir t.t.).
Žinoma, grožį tausojantys „eliksyrai“ skiriasi ne tik naudojimo laikotarpiu. Esminiai skiriamieji bruožai – formulė ir tekstūra. Pavyzdžiui, vandens pagrindu sukurtus veido serumus vertėtų naudoti tiems, kurių oda yra riebi bei mišri, o priemonės su aliejaus konsistencija labiau tinka asmenims, turintiems sausą veido odą, taip pat norintiesiems atstatyti kūno odos elastingumą ir grožį.
Didžiausia serumu galia glūdi aktyviuose ingredientuose, tokiuose kaip hidroksilo ir hialurono rūgštys, retinolis, antioksidantai, peptidai ir pan., kuriais yra papildyti serumai. Formulės su peptidais padidina kalogeno ir elastano gamybą – oda regeneruojama, atkuriamas jos elastingumas, skaistumas. Serumai, turintys didelį kiekį antioksidantų (pvz., vitamino C ar E, gintaro ekstrakto ir pan.), efektyviai apsaugo nuo kenksmingų UV spindulių, skatinančių senėjimą. Hialuronu ar hidroksilu papildytas serumas kovoja su raukšlėmis ir kitais odos senėjimo požymiais. Serumai su didele retinolio koncentracija (svarbus saikingas naudojimas) spartina odos ląstelių atsinaujinimą ir gelbsti kovoje prieš pigmentaciją. Beje, rinkoje gausu ir universalių serumų, kurie jaunystę odai gražina „per naktį“. Jų formulė dažniausiai gausi Omega-3 riebalų rūgščių bei įvairių aliejų ekstraktų.
Apibendrinant galima teigti, kad siekiant išsirinkti idealų serumą būtina atsižvelgti į amžių, odos ar plaukų poreikius ir problemas. Svarbu prisiminti, jog nepaisant to, kad serumas gali dovanoti grožį, tai taip pat yra „cheminis“ produktas, kuriame gausu aktyvių medžiagų, todėl kiekvieno serumo naudojimas turi būti atsargus bei saikingas.
Odą galime lepinti prabangiausiais kremais ir atlikti jai kruopščiausias valymo procedūras, bet kol grožiu nesirūpiname iš vidaus, neverta tikėtis įspūdingų rezultatų. Pasirodo, lygi, švari, sveikai atrodanti oda yra vieno pokyčio mityboje rezultatas: pradėkite nuo rafinuoto cukraus atsisakymo.
Rafinuoto cukraus visiškai atsisakyti arba bent jau ženkliai sumažinti jo vartojimą rekomenduojama norint išvengti šių odos problemų:
Cukrus veikia dvejopai: staigiai pakilus insulino lygiui, kūno reakcija prilygsta uždegimui, o jo metu išsiskyrę fermentai tvirtinasi prie baltymų molekulių ir skaido kolageną bei elastiną – pagrindines odos „statybines medžiagas“. Chroniškas uždegimas lemia odos paraudimus, aknės ir kitų uždegimų, tokių kaip rožinė ar dermatitas, suaktyvėjimą. Be to, dėl mažėjančio kolageninio odos tinklo, ilgainiui oda praranda stangrumą, atsiranda raukšlės, kinta odos drėgmės lygis. Taigi šiame sąraše ne veltui išvardintos kone visos odos problemos ir visos jos gali būti siejamos su per dideliu paprastųjų angliavandenių suvartojimu.
Lauren Blum, žurnalo moterims „Marie Claire“ žurnalistė savaitei visiškai atsisakė cukraus ir jo turinčių produktų. Pasak autorės ir eksperimento dalyvės, po savaitės oda atrodė atsinaujinusi, skaistesnė, sumažėjo aknės protrūkių, o bendra savijauta buvo kur kas geresnė. Štai jos rezultatai vos po 7 dienų:
Lauren Blum (marieclaire.com)
Norint geriausių rezultatų, patariama visiškai išbraukti rafinuotą cukrų iš mitybos raciono, bet dažna to pasekmė būna subjurusi nuotaika ir didelis potraukis cukrui.
Atsisakę rafinuoto cukraus, odos valymosi procesus paspartinti galite pasitelkdami šias natūralias priemones:
Karpos – menkas malonumas, kuris gali varginti ilgą laiką. Ar žinote, kad karpų gydymas visų pirma prasideda nuo imuniteto stiprinimo? Apie tai, kas yra karpos ir dėl ko jos atsiranda, ar jas būtina naikinti ir ko nedaryti joms atsiradus, pasakoja gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė.
Karpos yra virusinis odos susirgimas, t.y. jų sukėlėjai yra virusai. Karpomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu, t.y. per asmeninius daiktus, per bendro naudojimo daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, netgi spaudžiant ranką pasisveikinimo metu galima užsikrėsti karpomis. Todėl neretai karpos ir atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai kontaktuoja su įvairiais paviršiais, t.y. padai ir delnai. Be to, pačios nemaloniausios karpos yra ponaginės, o būtent jomis jūs galite apkrėsti save patys. Kitaip tariant, jeigu krapštote nagu savo karpą, tai neilgai trukus turėsite karpą ir po piršto nagu.
Dar reikėtų pažymėti, kad įvarius odos darinius kartais neteisingai mes vadiname karpomis. Pavyzdžiui, yra tokie odos dariniai kaip papilomos kaklo srityje arba tam tikri odos suragėjimai vadinami seborėjinėm keratozėm, kurie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Tačiau nei vienos, nei kitos nėra virusinės kilmės, todėl jeigu atsiranda darinys panašus į karpą, tai dar nereiškia, kad tai tikrai yra karpa, kad tai yra virusinės kilmės darinys. Dėl to visada geriau kreiptis į gydytoją išsiaiškinti to darinio kilmę ir tik tada imtis savigydos, to darinio naikinimo.
Na, žodis „pavojingos“ čia gal nelabai tinka. Vis tik tai yra virusas, karpos gali plisti ir jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi gali išplisti labai plačiai, todėl, be abejo, karpas naikinti tikrai reikia.
shutterstock.com
Apskritai karpų gydymas yra sudėtingas klausimas. Kartais žmonės ateina ir sako: „Na, išimkit man tą karpą, čia aš bandau ir bandau, bet niekas nesigauna, tad čia jau reikės medikų pagalbos, išimkit ir tuo viskas baigsis.“ Tačiau nėra viskas taip paprasta, karpa nėra koks grybas, kurį tu išrovei kaip žmonės sako „su šaknimis“ ir karpos nelieka. Ne, karpa kaip darinys, kurį mes matome yra pasekmė, priežastis yra virusas, kuris gali glūdėti ir labai giliai. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, mes galime gydyti karpą kojose, o tuo pat metu, karpos gali atsirasti rankose. Tad reikėtų nusiteikti, kad karpų gydymas gali būti ir ilgas procesas.
Karpų gydymas susideda iš dviejų svarbiausių etapų: organizmo stiprinimo ir išorinio gydymo. Nebūtinai karpos išėmimas chirurginiu būdu reikš arba garantuos sėkmingą pabaigą. Karpas galima gydyti keleriopai: galima tepti įvairiais vaistais, neatmetu galimybės gydyti ir įvairiom gamtos sukurtom priemonėm, pavyzdžiui, karpažolė yra visai puiki priemonė. Arba tam tikrais pieštukais, tirpalais, tepalais, kuriuos galima įsigyti vaistinėje. Karpas galima šaldyti azotu, tai yra vadinama krioterapija, karpas galima gydyti elektra, tai vadinama elektrokoaguliacija arba elektros kaustikos pagalba. Karpas galima gydyti ir chirurginiu būdu, t.y. iššlifuoti lazeriu arba tiesiog išoperuoti. Tačiau nei vienas iš šių išvardytų būdų nėra ženkliai efektyvesnis vienas už kitą, nes, kaip jau minėjau, net jeigu mes išpjausime karpą, bet žmogaus imunitetas bus silpnas, toje gydymo ložėje, karpos gijimo vietoje, gali ataugti dar didesnė karpa.
Dėl to karpų gydymą visuomet pradedu nuo imuniteto stiprinimo – tai yra svarbiausia dalis. Su virusu turite kovoti jūs patys, jūsų organizmas turi prisidėti prie tos kovos su virusu, kad būtų gautas geresnis rezultatas.
Karpos labai mėgsta du dalykus: drėgmę ir masažą. Jeigu rankos ir kojos linkę prakaituoti, jeigu lankote baseiną, jeigu nusiplovę rankas ar kojas nuolat jas paliekate drėgnas, karpoms tai vienas malonumas. Be to, atkreipkite dėmesį, ar neturite įpročio susinervinę, ar tiesiog kalbėdami, laikyti pirštų ant karpos ir ją krapštyti, nes tai karpoms yra masažas. Įvairūs tokie būdai, kuriuos dažnai žmonės daro, kaip pavyzdžiui, padildinimas dildute ar pakrapštymas žirklutėmis, nepadeda, o tik stimuliuoja karpas.
Poros – mažos skylutės odoje, kuriose yra riebalus gaminančios liaukos – neduoda ramybės visiems, kurie kruopščiai rūpinasi savo odos grožiu ir sveikata. Kartais plačios kaip mėnulio krateriai, jos sugeba sugadinti nuotaiką ar net įvaryti kompleksą! Informacijos žiniasklaidoje apie poras netrūksta, bet dažnai ji nėra teisinga. Todėl Jūsų dėmesiui – populiariausi mitai.
Ko gero, giliausiai įsišaknijęs su poromis susijęs mitas yra tas, jog šaltu vandeniu sudrėkinus veidą jos magiškai užsiveria, o palaikius virš vandens garų – atsiveria. Deja, poros – ne varstomi langai, ir joms tokios taisyklės negalioja. Iš tiesų garai išlaisvina porų viduje esantį sebumą (riebalus), kuriam išsivalius jos atrodo šiek tiek mažesnės.
Kad ir kaip nesinori to girdėti, porų dydis priklauso nuo genų. Šviesios odos savininkai gali džiaugtis mažiau pastebimomis „skylutėmis”, tuo tarpu ant tamsesnės ar linkusios riebaluotis odos poros pastebimos lengviau. Jas ypač paryškina besikaupiančios negyvos ląstelės, sebumo pagausėjimas ir makiažo likučiai, todėl geriausias maskuoklis – kruopšti veido priežiūra.
Nors vieną nemaloniausių odos problemų gali lemti higienos trūkumas, juodi taškeliai – tikrai ne purvo sankaupos. Jie – oksidacijos (cheminės reakcijos, kai riebalai reaguoja su deguonimi) rezultatas. Efektyviausiai su inkštirais kovoja sveika mityba bei tinkamų veido valiklių naudojimas, o kartais prireikia net hormoninio gydymo. Beje, prie veido besiliečiantys nešvarūs plaukai taip pat gali tapti inkštirų priežastimi!
shutterstock.com
Tinkama kosmetika didelės žalos nepadarys, todėl reikėtų rinktis priemones, kurių sudėtyje nėra aliejaus. Ir, žinoma, vakare jų likučius kruopščiai nuplauti. Ne mažiau svarbu po kiekvieno naudojimo valyti kosmetikos šepetėlius, kadangi ant jų kaupiasi nešvarumai, galintys užkimšti poras ir sukelti daugybę odos problemų.
Deja, tai – ne mitas, o grynų gryniausia tiesa. Bėgant laikui oda praranda jos stangrumą palaikantį kolageną, o be jo poros išsitempia. Beje, jos formą gali prarasti ir tada, kai spaudžiate spuogus, todėl šalin rankas nuo nosies ir skruostų!
Žinoma, odą reikia prižiūrėti visais metų laikais, tačiau atminkite, kad rudenį veido odai turėtumėte skirti ypatingą dėmesį. Kodėl ir kaip veido odos priežiūra turėtų pasikeisti rudenį, pasakoja kosmetologė Sandra Žolynaitė.
Nesvarbu, koks būtų metų laikas, norint turėti gražią veido odą, privalome atitinkamai ja rūpintis. Vienas ekstremaliausių sezonų mūsų odai yra vasara, todėl atėjus rudeniui turėtumėme skirti ypatingą dėmesį saulės nualintai veido odai ir paruošti ją žiemos sezonui. Ruduo yra kaip tarpinis sezonas tarp dviejų daugiausiai įtakos odos sveikatai ir grožiui turinčių metų laikų. Dažniausi vasaros padariniai – sudirgusi, šerpetojanti, dehidratuota, išsausėjusi veido zonos oda.
SVARBU! Norint pašalinti agresyvių vasaros sezono veiksnių padarinius ir odą paruošti žiemos sezonui rekomenduojama naudoti veido kremus, kurių paskirtis (kaip ir anksčiau minėtų produktų) yra drėkinti bei maitinti odą.
shutterstock.com