Kosmetologė Sandra Žolynaitė pastebi, kad dažnai moteriai pačiai sunku tiksliai nustatyti, kokio tipo yra jos oda. Taigi, šiandien Sandra pasakoja, kaip atpažinti savo odos tipą ir kaip ja rūpintis.
Kosmetologė priduria: „Netinkamai diagnozavę odos tipą, moterys renkasi netinkamas priežiūros ir kosmetikos priemones, dėl to odos būklė negerėja, o priešingai, netgi prastėja! Atsiranda įvairūs bėrimai ir odos susirgimai.“
Pagrindiniai jautrios odos požymiai – raudonos dėmės, dilgčiojimas, deginimas, jaučiamas tempimas ar kitoks nemalonus jausmas sudrėkinus odą vandeniu. Paraudimas, niežėjimas veikiant šalčiui, karščiui ir t.t. Dažniausios priežastys – paveldimumas, pažeistas odos imunitetas (jį sutrikdo aktyvieji kosmetikos priemonių komponentai, užterštas oras), stresas (odoje esančios nervų ląstelės pradeda blogiau reguliuoti kraujagyslių tonusą), pakitusi odos mikroflora ir t.t. Jautri oda yra klinikinis sindromas.
Oda blizga, jausmas toks lyg visuomet būtum pasitepusi kremu, t.y. jauti, kad ant odos yra riebalų. Išsiplėtusios poros, dažnai atsiranda inkštirų, spuogelių, cistų. Riebalai gaminasi dėl odoje esančių riebalinių liaukų, kurių veiklai didžiausią įtaką turi hormonai. Ypač riebalų liaukas suaktyvina vyriškasis hormonas – testosteronas, kurį gamina ir moters organizmas. Odos riebumas ypatingai gerai pastebimas kaktos, nosies, smakro, kaklo, pečių ir nugaros srityse, nes čia riebalinių liaukų yra daugiausia. Šių sričių poros užsikemša, dėl to atsiranda spuogai ir inkštirai. Tačiau riebi oda ilgiau išlieka lygi ir be raukšlių. Esant mišriam riebios odos tipui, reikėtų kombinuoti priežiūrą pagal veido zonas, priklausomai nuo situacijos, bet iš esmės, su T zona reikėtų elgtis kaip ir su riebia oda.
Šiuo odos tipu lengviausia pasirūpinti, nes ji pati sugeba apsirūpinti reikiamomis medžiagomis balansui palaikyti. Tokia oda per daug nereaguoja į žemą ar aukštą temperatūrą, neišsausėja, nepradeda blizgėti. Odos apsivalymo mechanizmas taip pat veikia harmoningai, todėl neatsiranda inkštirų, spuogų.
Oda šiurkšti, linkusi rausti, trūkinėti, pleiskanoti, praradusį elastingumą. Be to, dažnas tempimo pojūtis, niežulys, polinkis į uždegimus, kyla ankstyvesnio raukšlių atsiradimo rizika. Kai kurių odos ligų, pavyzdžiui, žvynelinės, atopinio dermatito, skydliaukės funkcijos sutrikimų, cukrinio diabeto neatsiejamas požymis yra sausa oda. Sausoje odoje nesikaupia nešvarumai, riebalai, nesikemša poros, neatsiranda inkštirų. Sausa oda reiškia ne tik tai, kad odoje esančios riebalų liaukos gamina nepakankamai lipidų ir oda praranda savybę „pati save drėkinti“. Lipidai, kuriuos išskiria riebalinės liaukos nevaidina pagrindinio vaidmens odos lipidų apykaitoje. Odos sausumą ir paraudimą, reakcijas į oro temperatūros pokyčius bei prausimąsi vandeniu sukelia sutrikusi epiderminio raginio sluoksnio lipidų struktūra, jų organizacija ir sudėtis.
Bėgant metams odoje mažėja elastino ir kolageno skaidulų, todėl oda ima senti, vysti, sumažėja elastingumas, atsiranda raukšlelių. Tai normalus senėjimo procesas, kuris yra išprovokuojamas genetinių ir išorinių veiksnių. Brandi oda yra labai plati sąvoka, nes odos grožis bėgant metams priklauso nuo ilgalaikės priežiūros buvimo ar nebuvimo, tad apibūdinti šį tipą konkrečiai yra labai sudėtinga.