shutterstock.com
Vidiniai laikrodžiai, kitaip dar yra vadinami bioritmais, reguliuoja žmogaus paros ritmą. Vokietijos psichologas atliko eksperimentą, kurio metu jis stebėjo grupę žmonių, keturias savaites gyvenusių požemio bunkeryje be dienos šviesos, ten jiems nieko netrūko, tačiau jie nežinojo, koks yra paros metas. Paaiškėjo, kad bandymo dalyviai gyveno beveik normaliu, 25 h paros ritmu (kai nėra šviesos, vidinis laikrodis eina kiek lėčiau). Vis tik mums pažįstama, kad ne visų žmonių paros ritmas yra vienodas.
Paprastai tariant, pelėdomis vadinami žmonės, kurie šiaip taip išsijudina apypiete, o žvalūs tampa tik vakare, o vyturiais vadinami žmonės, kurie rytais yra ypač žvalūs. Ir deja, tipiškas pelėdas dažnai erzina vyturiai, kurie ypač aktyvūs ir energingi ryte, nes ryte pelėdos yra tikros niurzglės, kurias suerzinti yra itin paprasta. O štai vakaras ir naktis – pelėdų laikas. Kai vyturiai nori tik ramiai šiltoje lovoje gurkšnoti arbatą ir būna tokie pavargę, kad nenori su niekuo bendrauti, o ką jau kalbėti apie kokį nors linksmą vakarėlį, pelėdos tiesiog švyti, spinduliuoja energija ir noru kažką nuveikti, o apie miegą jos dar visai negalvoja.
Profesorius Jimas Horne‘as teigia: „Vyturiai visuomet valgo pusryčius nepraėjus nė pusvalandžiui po rytinio pasirąžymo. Tai puikus rodiklis, leidžiantis suvokti, kuo esate.“ Vyturiai paprastai atsikelia dar prieš žadintuvą, jie neskuba į darbą, nes mėgaujasi rytu, ryte mėgsta sportuoti, arba eiti pasivaikščioti ir stebėti, kaip bunda gamta, niekuomet nepraleidžia pusryčių, spėja pasimėgauti knyga ir kavos puodeliu, dažniausiai vieno kavos puodelio per dieną jiems ir užtenka. Na, o pelėdoms žadintuvo signalas tikras priešas. „Snausti“ mygtukas jiems atrodo tarsi išsigelbėjimas, tačiau dėl to pelėdos dažnai atsikelia per vėlai, vėluoja į darbą, nepusryčiauja, o štai be kavos jų gyvenimas neįmanomas, priešingai nei vyturiams, vienas kavos puodelis per dieną – tas pats kas nieko. Rytas pelėdoms tai metas, kai net pieštuką sunku pakelti, o vakarais jos ir kalnus gali nuversti.
Mokslininkų teigimu, tipiškų pelėdų ir vyturių, kurie negali bent kiek labiau pakeisti savo įgimto aktyvumo ritmo, yra tik apie 20 procentų, kitų polinkius gali pakeisti aplinkybės, tiek profesinės, tiek asmeninės. Ilgokai padirbėjęs naktinėje pamainoje vyturys gali iš pažiūros virsti tikra pelėda, tačiau tik iš pažiūros, nes nelikus išorinės būtinybės, organizmas vėl greitai grįžta prie įgimto ritmo. Pasaulis negailestingas pelėdoms ir itin draugiškas vyturiams, nes visi svarbiausi dalykai vyksta ryte – pamokos, darbas, susirinkimai ir t.t.
shutterstock.com
Biologiniai žmogaus ritmai nėra pastovūs, jie kinta visą gyvenimą. Žmogaus paros ritmas dažniausiai atitinka jo gyvenimo ritmą. Biologinis laikrodis kitaip vadinamas cirkadinis ritmas. Įdomu tai, jog pagal šį ritmą, auštant rytui mūsų kūno temperatūra ima didėti, dieną pakyla aukščiausiai, o vakare ima mažėti.
Biologinis ritmas veikia ir miegant. Per naktį žmogus keliskart pereina penkių miego fazių ciklą. Nors žmogus miega, vis tiek reaguoja į aplinkos dirgiklius. Todėl, norint geriau išsimiegoti ir lengviau atsikelti, svarbu, kad kambaryje būtų kuo tamsiau ir tyliau, nes bet koks dirgiklis nejučia veikia miego kokybę. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pelėdai sunku ryte keltis.
Be to, netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas gali sukelti mieguistumą ir energijos trūkumą. Taip pat svarbu lipti iš lovos iškart suskambus žadintuvui. Dauguma pelėdų mėgsta atidėti žadinimo laiką keletui minučių ir dar kiek pamiegoti, tačiau tai tik sutrikdo miego ciklą. Todėl vėliau atsikėlusios pelėdos pirmąją dienos dalį jaučiasi apsnūdusios. Sutrikus biologiniam laikrodžiui patariama ilgiau pabūti lauke, dienos šviesoje, taip greičiau atsistatys ritmas ir žmogus savijauta pagerės.
8227
