shutterstock.com
Jeigu „gyslotis“ nieko nesako, tai išgirdę pavadinimą „trauklapis“ iš karto suprasite, apie kokį augalą yra kalbama. Nuo mažų dienų žinome, jog šį augalą rasti yra itin paprasta ir jį reikia dėti ant žaizdos, tačiau gysločiui yra priskiriama ne tik ši gydomoji savybė.
Gyslotis turi gleivinių medžiagų, dėl kurių jie raminamai veikia plaučius, mažindami uždegimą ir sudirginimą, palengvina atsikosėjimą.
Tad jeigu susižeidėte, šviežią gysločio lapą nuplaukite, šiek tiek paminkykite tarp pirštų ar jį įpjaukite tam, kad išsiskirtų augalo sultys ir dėkite jį ant žaizdos. Sumušimams ir žaizdoms galite pasigaminti kompresą: šaukštelį susmulkintų gysločių lapų užpilkite stikline vandens, uždenkite ir palikite pastovėti 15 minučių. Tuomet medžiagos gabalėlį pamirkykite nuovire ir dėkite ant skaudančios, patinusios vietos. Be to, vasarą dažnai susiduriame su problema, kai iššunta tarpupirščiai, tuomet tarp pirštų patariama prikišti smulkių gysločių lapų.
Jeigu jums įgėlė bitė ar uodas, ant tos vietos uždėkite keletą gysločių lapų prieš tai lapus patrynę tarp pirštų, niežėjimas dings, o jeigu suspėsite laiku, apsisaugosite nuo įgeltos vietos patinimo.
Iš džiovintų gysločių lapų galite pasigaminti arbatą, kuri gydo skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą. Šaukštą džiovintų lapų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palaikykite 2 valandas. Nukoškite ir gerkite šios arbatos po šaukštą, 3 ar 4 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
Gysločių arbatą rekomenduojama gerti ir sergant bronchitu, bronchine astma, esant kvėpavimo takų uždegimams. Arbata lengvina atsikosėjimą, mažina užkimimą. Reikia žinoti, kad gyslotis turi ir vidurius laisvinančių medžiagų, tačiau tai labiau priskirtina prie gysločių sėklų ir jų lukštų veikimo, o ne gysločio lapų.
24609
