shutterstock.com
Stresas tapo tokia įprasta mūsų kasdienybės dalimi, jog nebesistebime klausydami istorijų apie raminamuosius geriančius draugus ar vis „jaunėjančias“ lėtines ligas. Nelaukite, kol ilgą laiką patiriamas stresas parodys savo rezultatus – verčiau atsikratykite jo vos pajutę pirmuosius ženklus. Jums padės šie 9 netikėti būdai.
Dažnas pamiršta, jog kiekvieno mūsų kūne veikia nusiraminimo mechanizmai. Pavyzdžiui, įmerkus bet kurią kūno dalį į šiltą vandenį jis padeda parasimpatetinei nervų sistemai nurimti. Todėl sveikatos būklę gali ženkliai pagerinti reguliarios šiltos vonios, idealiausia – su magnio (epsom) druska. Jei visgi stresas užklupo nepasiruošus, pavyzdžiui, darbe, – pamėginkite pakišti rankas po šilto vandens srove.
Ar pastebėjote, jog niūniuoja tik laimingi ir atsipalaidavę žmonės? Tyrimų duomenimis, vokalizacija ir balso stygų vibracijos teigiamai veikia streso metu pakilusį kraujo spaudimą. Dainavimas ir/ar giedojimas padeda kovoti su nemaloniomis emocijomis apskritai, tačiau užniūniavę sunkiausiu metu nurimsite akimirksniu.
Sukilus stresui viršų paima už loginį mąstymą ir emocijas atsakingos smegenų dalys, todėl nebesugebame reflektuoti ir kūrybiškai mąstyti. Įdarbindami už kūrybingumą atsakingą dešinįjį smegenų pusrutulį, nusiraminame ir į situaciją pažvelgiame iš kitos perspektyvos. Kaip jį įdarbinti? Tiesiog paimkite tušinuką ir ant popieriaus lapo pieškite viską, ką tik sugalvojate. Beje, prieš tai šiek tiek pramankštinkite pirštus, kadangi jie gali būti sustingę nuo ilgų prie kompiuterio praleistų valandų.
shutterstock.com
Stresas kūne palieka tokias žymes kaip įsitempęs žandikaulis, galvos skausmai ir griežimas dantimis. Jei jaučiamės labai prastai, prie viso to prisideda surauktas veidas ir sučiauptos lūpos – kitaip tariant, įsijungiame budėjimo režimą. Nustatydami keisčiausias veido išraiškas, atpalaiduojame žandikaulį ir taip visiems kūno raumenims siunčiame signalą, jog jau saugu atsipalaiduoti.
Mokslininkai įrodė, jog kramtymas gali padėti sumažinti kortizolio (streso hormono) lygį organizme. Greičiausiai tai susiję su tuo, jog veiksmas atrakina streso metu surakintą žandikaulį, todėl dažnai vedami neigiamų emocijų puolame valgyti. Sunkią akimirką siūlome neprisikimšti bet ko, kas papuolė po ranka, o pakramtyti saliero, nes jame esantis chemikalas apigeninas padeda nusiraminti.
Patirdami stresą stipriai sukandame žandikaulį – taip suaktyviname kraujo apytaką aplink smegenis ir pagreitiname jų reakciją. Visgi dažnai užstringame surauktų antakių ir įtemptų raumenų fazėje, kuri tampa skausmo kaktos ir smilkinių zonoje priežastimi. Švelnus veido masažas gali sukelti sniego gniūžtės efektą ir atpalaiduoti visą kūną, todėl rekomenduojama išbandyti šią techniką: pirmiausia įsižnybkite į antakius šalia nosies, po to – jų galus prie smilkinio. Nepamirškite ir užpakalinės ausų bei kaklo pusės, viršutinės pečių dalies.
shutterstock.com
Užpuolus stresui norime ne tik valgyti, bet ir liesti lūpas, kadangi jų (tuo pačiu ir simpatetinės nervų sistemos) stimuliavimas padeda nusiraminti. Todėl vietoj kalno traškučių (kurių rezultatas – dar daugiau streso keliantis viršsvoris) tiesiog patepkite lūpas balzamu. Jei po ranka jo neturite, galite per lūpas perbėgti švariais pirštais.
Kojas apavę batai gali sutrikdyti kraujo apytaką, ir, neigiamai paveikdami virš pėdos esančią raumenų-kaulų sistemą, paversti mus dar labiau įsitempusiais. Todėl, jei turite galimybę, nusiaukite batus, nusimaukite kojines ir pajudinkite kojų pirštus – tai padės bent šiek tiek nuimti įtampą.
Daugiau vaikščiojimo basomis privalumų.
Mes visi esame žinduoliai, įpratę teigiamai reaguoti į bet kokį veiksmą, užtikrinantį ryšį su gentainiais, kitaip tariant – aplinkiniais žmonėmis. Daugelis mūsų, įsisukę į šiuolaikinį gyvenimo ritmą, nesulaukiame pakankamai prisilietimų ir kūno šilumos. Tai ypač galioja vienišiams, todėl jei neturite partnerio ir patiriate stresą, tiesiog apkabinkite save patrindami ir paminkydami rankas bei nugarą. Paskatinę hormono oksitocino išsiskyrimą jausitės kur kas geriau.
4192
