Prancūzijos gyventojai – vieni sveikiausių Europoje. Pagrindinė to priežastis – ne tik pomėgis vaikščioti pėsčiomis, bet ir ypatingas požiūris į maistą, kurio mums, lietuviams, tikrai derėtų pasimokyti.
Kai valgome sąmoningai, t.y. susikoncentravę į patiekalą, greičiau pajuntame pasitenkinimo ir sotumo jausmą, suvartojame mažiau maisto (ir tuo pačiu kalorijų), o žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos – nepriaugame svorio. Jei kemšame skubėdami ar spoksodami į TV ekraną, apsunkiname virškinimą. To pasekmės – viršsvoris ir energijos stygius.
Dauguma prancūzių vietiniuose turguose apsilanko bent keletą kartų per savaitę. Taip savo sveikatai jos daro didžiulę paslaugą: pirkdamos ir vartodamos šviežią sezoninį maistą, jos organizmą aprūpina įvairiausiomis naudingos medžiagomis. Beje, prancūzai laikosi taisyklės „nevalgyti nieko, ką reklamuoja per televiziją“. Todėl vietoj masinio gaminimo produktų jie apsipirkinėja mažose specializuotose parduotuvėlėse.
Daugelis mūsų dažnai renkasi kiekybę, susikoncentruoja į valgymo veiksmą, o ne maistą, bei nesuvokia persivalgymo žalos sveikatai. Pavyzdžiui, užsimanę ko nors saldaus, nusiperkame didžiulę dėžę prastesnio skonio, tačiau liesesnių ledų, nors už tą pačią kainą galėtume pasimėgauti išties gardžiu desertu ir suvartoti tiek pat kalorijų. Tuo tarpu prancūzės daro atvirkščiai: verčiau renkasi mažą gabalėlį brangaus, negu visą plytelę pigaus šokolado. Ir, žinoma, nepersivalgo!
Net ir šiuolaikinėje prancūzų virtuvėje netrūksta smegenų, kepenų, žarnokų, širdžių ir liežuvių, apie kuriuos dažnam mūsų negera nė pagalvoti. Visgi tai ne tik padeda sutaupyti, bet ir aprūpina organizmą tomis naudingomis medžiagomis, kurių mums trūksta valgant vien raumenų mėsą. Pavyzdžiui, tam, kad pilnai įsisavintume lieso kepsnio baltymus, mums reikia iš kepenų gaunamo vitamino B. Beje, kepenys laikomos vienu maistingiausių produktų pasaulyje!
Gamindami prancūzai visada stengiasi išlaikyti balansą, todėl apdorotą maistą derina ne tik su šviežiais, bet ir žaliais produktais, kadangi juose gausu skaidyti ir virškinti padedančių enzimų. Beje, prancūzų virtuvėje nevengiama ir fermentuotų produktų, kuriuose aptinkama naudingų probiotikų.
Kol lietuvės tarsi apsėstos ant svarstyklių pasirodančių skaičiukų, prancūzės tokio prietaiso dažnai apskritai neturi. Vietoj to, jos matuoja savo apimtis. Tiesa, net ir pastebėjusios pokyčius, neskuba laikytis alinančios dietos: tiesiog vienai savaitei atsisako miltinių patiekalų ar šokolado.
Dabar kalorijas skaičiuoja net jaunutės mergaitės, o tai atneša daugiau žalos, nei naudos: susikoncentravę į skaičiukus pamirštame kokybę ir klaidingai supaprastiname sveikos mitybos principus. Be to, nuolatinis galvojimas kiek ir ko galima suvalgyti sukelia nemenką stresą. Kalorijų skaičiavimas visiškai nesiderina su prancūzų mitybos filosofija, ir, panašu, kad ji – veiksminga.