Įvairios baimės, neigiamos mintys, klausiančios „O kas, jeigu…“ ir blogiausių situacijų scenarijai lengvai nugramzdina jus į neviltį. Nuolatinis nerimas yra elgsenos forma, prie kurios protas tiesiog pripranta. Šis nerimo modelis yra pavojingas tiek jums, tiek esantiems šalia. Jeigu jaučiate, kad jūsų nerimas neskatina produktyvumo, o priešingai, trukdo gyventi, pradėkite treniruoti savo mintis, kad išsivaduotumėte iš šių pančių.
Turbūt kiekvienas žino, kad įsakydami sau neįsivaizduoti raudono obuolio, iškart jį įsivaizduosite. Taip pat ir su nerimu – kvaila yra nerimaujantiems patarti nesijaudinti arba nustoti apie tai galvoti. Vis dėlto, yra šis tas, ką galite padaryti. Paskirkite nerimui tam tikrą laiką. Tebūnie tai 10 minučių popiet (jokiu būdu ne rytas ir ne vakaras). Kilus nerimui, mintis užsirašykite ir priminkite sau, kad pagalvosite apie tai nerimo pertraukėlės metu. Atėjus laikui, peržvelkite sąrašą ir jaudinkitės į valias – pamatysite, kiek mažai punktų atrodys vis dar verti dėmesio. Atminkite, kad gyvenimas yra trumpas o laikas, praleistas nerimaujant, yra iššvaistytas laikas.
2. Būkite savimi
Nedaug žmonių turi pakankamai gerus aktorinius įgūdžius, o ir ne visi turintys juos, yra laimingi sau primestuose vaidmenyse. Jei stengsitės būti kažkuo kitu, o ne savimi, tai greitai patirsite vidinį sąmišį.
3. Paklauskite savęs, ar problema išsprendžiama
Kartais nerimas išties padeda mums veikti ir tobulėti. Kaip žinoti, kad verta dėl kažko susirūpinti? Įvertinkite situaciją: ar ji yra tikra, ar tik „kas, jeigu“ scenarijus? jeigu ji įsivaizduojama, kokia tikimybė, kad tai išsipildys? ar galite kažką padaryti, ar tai ne jūsų valioje? Jeigu tai nesumokėtos sąskaitos, greičiausiai galėsite problemą išspręsti. Tokiais atvejais imkitės sudaryti veiksmų ir idėjų sąrašą. Kita vertus, patys suprantate, kad pagal šiuos kriterijus dėl pasaulio pabaigos nerimauti nėra verta.
4. Išmokite būti abejingi
Žinoma, kad svarbu yra būti empatiškam ir gebėti rūpintis kitais žmonėmis. Tačiau dėl asmeninės gerovės kartais reikia ir abejingumo. Kad nustotumėte rūpintis, sutelkite dėmesį į pašalinius dalykus ir kuo mažiau galvokite, ką kiti galvoja ar sako apie jus.
5. Gaukite įkvėpimo iš artimų žmonių
Didžiuokitės, kuo esate ir neapsistokite ties tuo, kuo nesate. Kiti žmonės, esantys jūsų gyvenime, pvz. tėvai, broliai ir seserys, draugai, greičiausia, jau didžiuojasi jumis. Artimieji gali suteikti palaikymo, jeigu gebėsite perimti jų požiūrį.
6. Išmokite priimti nežinomybę
Kai dėl ko nors nerimaujate, dažnai laukiate kažkokio įvykio. Daug geriau yra mesti tas mintis iš galvos ir tiesiog leisti įvykiams klostytis, kai jiems ateina laikas. Visiems yra žinoma, kad būtinai surasite sau giminingą sielą, kai nustosite jos ieškoti. Ta pati filosofija galioja ir kitiems dalykams. Kad ir kiek ieškosite darbo, galimas dalykas, kad mėgstamas darbas ateis pas jus, kai nustosite dėl to nerimauti.
7. Venkite neapykantos
Jeigu nerimaujate, net esate įskaudinti, atminkite, kad žmonės, kurie jus įskaudino, nenusipelnė, kad dėl jų nuodytumėte savo mintis. Be to, neigiamos jūsų emocijos gali turėti poveikį jūsų fizinei sveikatai. Neapykanta tik skatina dar didesnę neapykantą.
8. Tikėkite kažkuo daugiau
Jeigu susitelksite tik į save ir į savo gyvenimą, nuolatos nerimausite ir neturėsite jėgų daryti kažką daugiau. Tačiau, pasinaudodami aukštesnėmis jėgomis, galite išvyti iš savo galvos negatyvias mintis. Ir ta aukštesnioji jėga nebūtinai turi būti Dievas ar religija! Tai bet kas, kuo galite tikėti: šeima, draugystė, sąžiningumas, geranoriškumas ir t.t. Tam, kad nustotumėte taip pergyventi, paprasčiausiai reikia turėti kažkokį tikslą, kuris būtų svarbesnis už jūsų poreikius.
10947
