Maistas ir emocijos. Koks tarp jų ryšys?

Turbūt kiekvienam pažįstamas jausmas, kai net pačią niūriausią dieną praskaidrinti padeda puodelis kavos, o dangiško skonio desertai ir pyragaičiai suveikia lyg patys geriausi antidepresantai, tiesa? Apie maistą ir jo įtaką emocijoms pasakoja sporto klubo trenerė bei puslapio „Sveika Mityba“ įkūrėja Gerda Sakavičiūtė.

Maistas ir emocijos. Koks tarp jų ryšys?

Mūsų laisvalaikyje ir gyvenime maistas turi labai didelį vaidmenį. Taip jau yra, kad visos šventės, atostogos ar laisvadieniai asocijuojasi su dideliu vaišių stalu. Visos linksmos akimirkos vienaip ar kitaip gali būti siejamos su maistu. Be maisto mes negalėtume atlikti paprasčiausių darbų. Mūsų raumenys suvystų, nervų sistemai taip pat nepavyktų atlikti savo funkcijų.

Maisto įtaka emocijoms yra labai didelė. Juk visa gaunama energija yra būtent iš maisto. Iš esmės, nuo to, ką valgome ir priklauso, ar mes būsime energingi, žvalūs, linksmi, o galbūt priešingai – išsekę, apsnūdę ir liūdni. Žinoma, yra ir kitų faktorių lemiančių mūsų savijautą, tokie kaip poilsis, miegas, stresas, meilė ir t. t., tačiau maistas – vienas pagrindinių rodiklių, kuris kontroliuoja emocijas.

Tam, kad būtume žvalūs, energingi, linksmi ir pavalgę jaustume lengvumą, mūsų mityba turi būti subalansuota. Vadinasi, su kiekvienu maitinimusi turime gauti atitinkamą kiekį angliavandenių, baltymų ir riebalų. Jeigu kažkurio iš šių komponentų trūksta mūsų organizmui, mes jaučiamės sudirgę, mieguisti, nedarbingi.

shutterstock.com

Maistas ir emocijos:

• Angliavandeniai yra pagrindiniai energijos šaltiniai, jie veikia tarsi antidepresantai, ramina. Tačiau per didelis angliavandenių kiekis gali sukelti mieguistumą. Jų gausu kruopose, vaisiuose, ruginėje duonoje, miltiniuose patiekaluose.
• Baltymai – dar vienas energijos šaltinis, jie suteikia jėgų, stiprina atmintį ir aprūpina organizmą energija. Baltymų gausu mėsoje, paukštienoje, žuvyje, vištos kiaušiniuose, ankštinėse kultūrose. Jais turtingi ir pieno produktai: sūris, pienas.
• Riebalai yra koncentruota energija, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Riebalai padeda susidaryti hormonams, tad jie ypač svarbūs moterims, kurios su maistu turėtų gauti šiek tiek daugiau riebalų nei vyrai. Valgant riebalus, organizmas gauna riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K. Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose, nesočiųjų riebiųjų rūgščių – augaliniuose aliejuose. Riebalus reikia riboti, nes per didelis jų kiekis gali pakenkti organizmui.
• Maisto trūkumas taip pat slopina darbingumą. Šiuo atveju, žmogus negali sutelkti dėmesio ne todėl, kad yra mieguistas, o todėl, kad jaučiasi dirglesnis. Pavyzdžiui, cukraus trūkumas daro žmogų jautresnį, dirglesnį, o užsitęsusi tokia būklė veikia slopinančiai.
• Nors cukrus ir gerina nuotaiką, patartina vengti cukraus ir saldumynų. Dėl cukraus stipriai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Kuo dažniau valgote saldumynus, tuo dažniau jų norisi ir tuo dažniau padidėja gliukozės kiekis, o staigūs padidėjimai labai nuvargina organizmą, todėl saldumynų mėgėjai dažnai jaučia mieguistumą ir apatiją. Miltiniai ir makaronų gaminiai taip pat sukelia staigų gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą, o tai vargina organizmą ir atima energiją.
• Kofeinas – viena iš žinomiausių medžiagų, kuri gerina nuotaiką. Kofeino gausu kavoje, arbatoje, gazuotuose gėrimuose ir šokolade. Puodelis kavos nuteikia žvaliai, o reguliariai vartojama kava gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms greičiau galvoti ir pagerinti atmintį.

• Bananai – reguliariai valgant bananus daug paprasčiau atsikratyti streso. Taip pat bananuose gausu angliavandenių, kurie gamina serotoniną – medžiagą, sukeliančią laimės jausmą.

  Riebi žuvis, avokadai, graikiniai riešutai bei saulėgrąžos. Šiuose produktuose daug gamtos sukurtų antidepresantų – omega-3 riebalų rūgščių. Dauguma atliktų tyrimų parodė, kad stresas rečiau kamuoja tuos žmones, kurie vartoja didesnį kiekį minėtų produktų.

• Salotos – jose gausu folio rūgšties, todėl jos pakelia ūpą. Dietologai užtikrina, kad ši lapinė daržovė nugali nuovargį dėl sudėtyje esančių raminamųjų medžiagų. Taip pat padeda numalšinti raumenų skausmus ir yra puikus antioksidantų šaltinis, sulaikantis senėjimą.

   

• Raudona mėsa (aviena, jautiena ir kiauliena) – dažnas ir nesaikingas jos vartojimas baigiasi tuo, kad mūsų organizmas nespėja jos virškinti. Žarnyne prasideda irimo procesai, susidaro nuodai, kurie bus įsiurbiami ir veiks nervų sistemą, todėl pasijus nuovargis, dirglumas, apims depresiška būsena.
• Bulvių traškučiai – juose yra keletas nepaprastai kenksmingų rūgščių ir kancerogeno akrilamido. Šios medžiagos žmogaus organizme blokuoja endorfinus. Žmogaus smegenims reikia, kad šie plūstų nuolatos, o kai tik šis procesas sutrinka, nuotaika garantuotai subjūra.

Laimė ne maisto kiekyje

Be abejo, tiek maisto trūkumas, tiek persivalgymas veikia emocijas ir darbingumą, tad valgyti reikia reguliariai bei saikingai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žymiai darbingesnė ir aktyvesnė jaučiuosi tuomet, kai esu šiek tiek alkana. O persivalgymai mane veikia labai blogai tiek emociškai, tiek fiziškai. Linkiu visiems įsisąmoninti, kad šventės, vakarėliai yra skirti ne tam, kad skaniai pavalgytumėm, o tam, kad žmonės pabūtų drauge. Tik suvokus tai, kad nereikia kimšti į save visko, kas yra ant vaišių stalo, išmoksite mėgautis maistu ir tai suteiks tik geras emocijas. Yra puikus posakis: „esame tai, ką valgome“. Šiam posakiui pritariu visu 100 %. Tad dažniau pagalvokime, ką dedame į save, mylėkime save, savo kūną ir organizmą. Mąstymas, kad gyvenu vieną kartą ir galiu sau leisti viską yra labai klaidingas. Būtent leisdami sau valgyti visokį šlamštą, persivalgyti mes organizmui darome „meškos paslaugą“.

shutterstock.com

Nepamirškite pasilepinti net jei ir laikotės dietos  

Dabar labai populiariu – atletiškas kūnas, griežtos dietos be jokių angliavandenių, o kartais net atsisakant ir ribojant skysčius. Kai tai daro profesionalūs sportininkai su specialistų priežiūra, viskas gerai, tačiau labai dažnai žmonės nugirsta ar prisiskaito visokių patarimų ir patys imasi drastiškų priemonių svorio reguliavimui. Po kelių drastiškų dienų, žmogus pratrūksta ir persivalgo, suvalgo trigubai už visas tas dienas, iššluoja visą šaldytuvą, nes tokios dietos iššaukia emocinį nestabilumą.

Tad jeigu nesate profesionalus sportininkas, linkiu leisti sau truputį daugiau ir neapsiriboti vien vištiena ir salotomis. Norite šokolado? Suvalgykite jo priešpiet, tai tikrai pakels nuotaiką ir vakare nesušlamšite visos šokolado plytos. Valgykite skaniai, maistą patiekite gražiose lėkštėse, valgykite neskubėdami ir pasimėgaudami. Vieną kartą per savaitę leiskite sau suvalgyti kažką nuodėmingo – tai, ką jūs labai mėgstate ir pamatysite, kaip puikiai pasijusite.