Neseniai dvi mokslininkų komandos, vadovaujamos Eran Elinav ir Eran Segal, pristatė stulbinančius mitybos tyrimų rezultatus. Izraelio mokslininkų komandos įrodė, jog skirtingų žmonių organizmas gali skirtingai reaguoti į tą patį maistą bei atskirus maisto produktus. Specialių aparatų pagalba mokslininkai galėjo stebėti net pačias menkiausias tiriamųjų organizmo reakcijas. Visa tai padėjo identifikuoti begalinę jų įvairovę ir esminius skirtumus.
Gerai žinoma, jog žmogaus genetika lemia faktiškai visas jo kūno reakcijas. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tas pačias ligas ar vaistus. Kiekvieno medžiagų apykaita taip pat yra labai skirtinga, todėl nenuostabu, jog ir skirtingų asmenų organizmo reakcijos į tuos pačius maisto produktus taip pat yra nevienodos.
Itin svarbus žmogaus organizmo rodiklis yra cukraus kiekis kraujyje. Valgant cukraus kiekis kraujyje palaipsniui kinta. Pagal angliavandenių ir cukraus kiekį kraujyje iškart po valgio yra vertinama ir bendra organizmo reakcija į atitinkamą maisto produktą bei jo pakantumą gliukozei. Pastarąjį veiksnį labiausiai nulemia vidinės organizmo savybės. Tad viena iš pagrindinių dietologų rekomendacijų dažniausiai ir būna savo mitybą pradėti reguliuoti nuo suvartojamo cukraus kiekio stebėjimo.
Kol daug kalbama apie tai, jog individualiam cukraus įsisavinimui po valgio daugiausia įtakos turi tokie faktoriai kaip genetika, gyvenimo būdas ir jautrumas insulinui, pamirštami tokie rodikliai kaip kasos egzokrininė veikla, gliukozės įsisavinimo sparta, virškinamojo trakto fiziologija. Ieškodami specifinių organizmo reakcijų įsisavinant cukrų iškart po valgio ir priklausomybės ryšių su tam tikrais fiziologiniais ir psichologiniais organizmo faktoriais, mokslininkai nusprendė atlikti tyrimą.
Tyrime dalyvavo 800 tiriamųjų. Tyrimo dalyviai – tai fiziškai sveikų, diabetu nesergančių asmenų grupė. Ši 800 asmenų grupė tapo sveikų žmonių populiacijos, gyvenančios vakaruose, atspindžiu ar, kitaip tariant, reprezentatyvia imtimi tyrimo rezultatams pagrįsti.
Kiekvienam eksperimente dalyvavusiam tiriamajam buvo prijungtas gliukozės lygį matuojantis aparatas. Gliukozės lygis ištisą savaitę buvo matuojamas kas 5 minutes. Matavimas vyko analizuojant poodinių receptorių duomenis. Iš kiekvieno tiriamojo mokslininkai surinko daugiau nei 2 000 statistinių duomenų. Iš visos eksperimentinės populiacijos buvo surinkta daugiau nei 1,6 milijono matavimo duomenų!
Tam, kad išryškėtų gliukozės lygio priklausomybė nuo tiriamųjų fiziologijos ir gyvenimo būdo rodiklių, buvo renkami ir daugybė kitų duomenų apie tyrime dalyvavusius asmenis. Pastarieji, išmaniosios programėlės pagalba, visą tyrimo savaitę nuolat pildė asmeninius dienoraščius, kuriuose žymėjo informaciją apie savo fizinį aktyvumą, vartojamą maistą bei miego kokybę. Ši informacija padėjo tyrėjams suformuoti atitinkamus eksperimento dalyvių profilius bei apibrėžti pagrindines jų charakteristikas. Mokslininkai taip pat kaupė visą informaciją apie individualų tiriamųjų maisto vartojimo dažnumą, gyvenimo būdą, medicininę būklę, ūgį, kūno apimtis, kraujo savybes ir kitas vidines charakteristikas. Paaiškėjo, kad tirtųjų asmenų įvairovė yra tiesiog stulbinanti.
Kaip ir buvo tikėtasi, tyrėjai rado svarių duomenų, kurie įrodė akivaizdžią gliukozės lygio organizme (iškart po valgio) priklausomybę nuo tokių faktorių kaip KMI (kūno masės indeksas), hemoglobino kiekis kraujyje, gliukozės kraujyje lygis ryte, asmens amžius ir t.t. Visgi mokslininkai rado ir keletą juos nustebinusių rezultatų, kurie išryškėjo veikiant prieš tai išvardintiems faktoriams. Pastebėta, jog skirtingų organizmų reakcijos įsisavinant gliukozę, gali būti pagrįstos klinikine koreliacija su individualiais organizmo rodikliais.
Nustatyta, kad skirtingų individų reakcijų į tą patį maisto produktą įvairovė itin didelė. Atrastas nenuginčijamas faktas, jog maisto produktas, kuris vienam buvo reikalingas ir sveikas, kito organizmui neturėjo jokios įtakos arba netgi buvo netinkamas. Pateikiamas konkretus pavyzdys kaip skiriasi dviejų tyrime dalyvavusių asmenų organizmo reakcijos į tuos pačius maisto produktus: sausainius ir bananus.
Tiriamajam A suvalgius sausainį, jo gliukozės kiekis kraujyje išliko stabilus. Tuo tarpu suvalgius bananą, gliukozės lygis pakilo. Kalbant apie tiriamąjį B, jo organizme gliukozės lygis šoktelėjo suvalgius sausainį, o po banano išliko nepakitęs. Dar vienas reiškinys, kurį mokslininkai pastebėjo tyrimo metu, buvo individualios žmonių organizmo reakcijos į visuotinai „sveikais“ pripažintus produktus. Vienai vidutinio amžiaus moteriai, buvo nustatyta, jog tam tikri „sveiki“ produktai rekomenduoti jai iki šiol, iš tiesų buvo visai nenaudingi jos organizmui. Tyrėjai nustatė, kad jos atveju kasdien vartojami pomidorai jai ir buvo didžiausias cukraus židinys. Atrodo, sveikas įprotis vartoti daržoves šiai moteriai labiausiai ir kenkė.
Šie tyrimai pagrindžia, jog mityba – tai individualus reiškinys. Vienas maisto produktas atskiriems organizmams gali sukelti visiškai priešingas reakcijas. Iš to galima daryti išvadą, kad savo organizmą reikia stebėti ir pažinti, kad galėtumėte maitintis sveikai, o visuotinės sveikos mitybos gairės ir dietologų patarimai nebūtinai bus naudingi Jums.
8094
