Ar mokate valgyti taisyklingai?

Nors valgome kasdien ir ne kartą, tačiau ar mokame valgyti taisyklingai? Nepersivalgyti? Suvalgyti tik tiek, kiek mums iš tiesų reikia? Ir kas nutinka kaskart, kai persivalgome? Pasakoja mitybos specialistė-konsultantė Indrė Trusovė.

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro valgydami?

Kaip vieną didžiausių ir dažniausių klaidų įvardinčiau skubėjimą. Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba, lekia, daug laiko praleidžia kelyje, dažnas atvejis, kai visą dieną neranda laiko ramiai prisėsti ir pavalgyti. Tokio gyvenimo būdo rezultatas toks, kad žmogus peralksta ir tada jau čiumpa bet ką, kas pasitaiko po ranka (jis tikrai negalvoja, ar tai sveikas ir naudingas pasirinkimas, nes ilgai nevalgius gliukozės lygis būna labai žemas, tad mūsų sprendimai nebūna labai protingi, smegenys reikalauja greitai pasisavinamo cukraus, o tai ir yra būtent pačiame prasčiausiame maiste) ir praktiškai nekramtęs praryja, dar užgeria kokiu saldžiu gėrimu ir bėga toliau.

Kaip toks skubotas valgymas atsiliepia sveikatai?

Apie ligas ir žalą organizmui galėtume kalbėti labai daug. Tai sukelia pagrindines skrandžio ir žarnyno ligas, tuštinimosi problemas, alergijas, apatiją, bei depresiją ir t. t. Viskas prasideda nuo sunkumo jausmo. Gerai nesukramtyto maisto mūsų virškinimo sistema nesugeba pilnai suvirškinti. Išskiriamos skirtingos skrandžio sultys vienu metu, organizmas dirba, pluša virškindamas. Kadangi sultys ima gamintis greičiau ir daugiau negu reikia, jos ima graužti skrandį, nuo to atsiranda padidėjęs rūgštingumas ir po truputį vystosi gastritas ar net opaligės. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad organizmas nespėja pasisavinti visų gerųjų medžiagų, o tai reiškia, kad mes silpstame, silpnėja mūsų imunitetas.

shutterstock.com

Ar toks skubotas valgymas išprovokuoja persivalgymą?

Žinoma. Sotumo jausmą pajuntame praėjus maždaug 20–25 minutėms nuo pirmo kąsnio. Vadinasi sukimšę maistą per porą minučių mes nespėjame pajusti sotumo. Vis dar jaučiamės alkani, tad suvalgome nepalyginamai daugiau nei iš tikrųjų mums reikėjo. Dėl to atsiranda skrandžio ir galvos skausmas, viduriavimas, slogi nuotaika, mieguistumas ir ne paslaptis, kad tokiu būdu mes ištampome skrandį. Kiekvieną kartą taip persivalgydami mes į save „kišime“ vis daugiau maisto, nes skrandžio tūris bus žymiai padidėjęs, o tai, žinoma, lydės svorio augimas ir kiti sveikatos sutrikimai.  

5 taisyklingo valgymo taisyklės:

• Rytą pradėkite didele kūno temperatūros vandens stikline. Rekomenduoju gerti šiltą vandenį, nes tada organizmui nereikės papildomai ,,vargti‘‘ jį šildant. Kaip plauname dantis ryte, taip ir visą virškinimo sistemą būtina pabudinti ir nuplauti. Vanduo padės atsibusti, paruoš organizmą darbui, greitins medžiagų apykaitą. Lygiai taip pat svarbu 30 minučių prieš kiekvieną valgymą išgerti stiklinę vandens. Tai leis suprasti ar esate tikrai alkani, o gal tik ištroškę bei padės nepersivalgyti.
• Stenkitės, kad Jūsų mityboje netrūktų baltymų, gerųjų riebalų ir angliavandenių. Gavę visas reikiamas medžiagas būsite sveiki, laimingi, žvalūs ir sotūs.
• Valgykite 5–6 kartus, nedidelėmis porcijomis, kas 2–3val. Maždaug kas tiek laiko mūsų kraujyje nukrenta gliukozė, reikiamu momentu negavus maisto, gliukozės lygis nukrenta per žemai, tad vėliau žmogus persivalgo, nes organizmas nori atstatyti gliukozės lygį.
• Valgydami susikaupkite. Valgydami nežiūrėkite televizoriaus, nesinaudokite telefonu, kompiuteriu. Skirkite kelioliką minučių maistui. Lėtai kramtykite, mėgaukitės. Negerkite valgio metu ar tuoj po jo. Taip laiku pajusite sotumą, nepersivalgysite, pavalgę jausitės energingi ir žvalūs. Idealu, jei pavalgę turite galimybę bent kelias minutes pavaikščioti.
• Valgykite, kad gyventumėte, bet negyvenkite, kad valgytumėte.