Internete netrūksta informacijos apie sveikatą, o ypač – mitybą, tačiau neteisingai panaudotos žinios gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, nepasikonsultavus su gydytoju ir sau pritaikius kito žmogaus mitybos planą, atsiranda tikimybė, jog su maistu nebegausite reikalingų medžiagų. Todėl būtina atkreipti dėmesį į mineralų trūkumo požymius, ir jei jie pasireiškia Jums, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Kas sukelia mineralų nepakankamumą?
Daugiausia mineralų gaunama su maistu. Jei mityba labai skurdi, pavyzdžiui, valgoma daug greito maisto bei mažai vaisių ir daržovių, padidėja mineralų nepakankamumo tikimybė. Į rizikos grupę patenka ir tie, kurie save alina dietomis, kenčia nuo valgymo sutrikimų arba prasto apetito. Neigiamą įtaką gali daryti ir mitybos apribojimai, pavyzdžiui, veganizmas arba alergija maistui.
Tačiau tai, jog suvartojate reikiamą kiekį mineralų turinčio maisto, dar nereiškia, jog organizmas įsisavina visas naudingąsias medžiagas. Kartais tam trukdo vidinių organų ligos (kepenų, tulžies pūslės, žarnyno, kasos, inkstų), chroniškas alkoholizmas bei kai kurių vaistų vartojimas – antacidų, antibiotikų, laisvinamųjų ir diuretikų.
Jei Jums pasireiškia kurie nors organizmo sutrikimai, susipažinkite su simptomais, bylojančiais apie mineralų trūkumą.
bigstockphoto.com
Tai vienas svarbiausių mineralų, skatinantis kitų naudingųjų medžiagų (natrio, kalio, fosforo ir kalcio) įsisavinimą. Magnis yra tiesiog būtinas palaikyti hidrataciją, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, raumenų (įskaitant širdį) susitraukimus. Be to, mineralas skatina kaulų augimą bei dalyvauja enzimų, kurie kontroliuoja angliavandenių ir amino rūgščių įsisavinimą, gamyboje. Suaugęs vyras per parą turėtų su maistu gauti 400 mg, o moteris – 310 mg magnio.
Ženklai, išduodantys magnio trūkumą: irzlumas, galvos svaigimas, mėšlungis, raumenų silpnumas, nuovargis, depresija, drebulys, audinių sukalkėjimas.
Magnio šaltiniai: migdolai, sezamo sėklos, bananai, sojų varškė, moliūgų sėklos, špinatai, jogurtas, kefyras, avokadai, juodasis šokoladas.
Ne tik palaiko kaulų bei dantų sveikatą ir tvirtumą. Šis mineralas pasižymi daugybe galių: reguliuoja širdies darbą, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, padeda kraujui krešėti bei gaminti kai kuriuos hormonus. Be to, kalcis greitina medžiagų apykaitą, pakankamas jo vartojimas gali sumažinti gaubtinės ir tiesiosios žarnos, kiaušidžių bei krūties vėžio tikimybę. Rekomenduojama paros norma suaugusiajam – 1000 mg.
Kalcio trūkumo ženklai: artritas, kaulų ir raumenų, ypač nugaros ir kaklo, skausmas, trapūs nagai, depresija, padidėjęs kraujo spaudimas, sąstingis, inkstų akmenys, mėšlungis, nervingumas, dantų ėduonis, osteoporozė.
Kalcio šaltiniai: jogurtas, sūris, sardinės, pienas, sojų varškė, lašiša, lapiniai kopūstai, apelsinų sultys, avižos, špinatai.
bigstockphoto.com
Būtinas elementas greitai medžiagų apykaitai bei hemoglobino susidarymui. Šis baltymas prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių, kurie organizme perneša deguonį, susidarymo. Geležies trūkumas – pats dažniausias mineralų nepakankamumas pasaulyje, dėl menstruacijų metu netenkamo kraujo ypač būdingas moterims. Vyrams per dieną geležies reikia bent 8,7 mg, moterims – 14,8 mg.
Geležies gali trūkti jei jaučiatės silpni, pavargę, svaigsta galvą, daužosi širdis, suprastėjo atmintis, sunku susikoncentruoti, susilpnėjo imunitetas, išsivystė mažakraujystė.
Geležies šaltiniai: lęšiai, grikiai, špinatai, petražolė, jautiena, aviena, lašiša, burokėliai.
Kartu su kaliu reguliuoja vandens kiekį organizme, kraujyje palaiko rūgščių ir šarmų balansą. Mineralo trūkumas šiais laikais pasireiškia itin retai, kadangi didžiuliai kiekiai natrio randami perdirbtame maiste. Tiesa, jei vartojate diuretikus arba smarkiai prakaituojate, derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar per dieną su maistu gaunate 1500 mg šio mineralo.
Natrio trūkumą išduodantys ženklai: Pilvo pūtimas, svorio kritimas, raumenų silpnumas, nuovargis, orientacijos suprastėjimas, galvos skausmas, mėšlungis, pykinimas arba vėmimas, širdies permušimai.
Natrio šaltiniai: valgomoji druska ir kiti jos turintys produktai.
bigstockphoto.com
Stiprindamas imuninę sistemą, kovoja su ligomis, palaiko gerą regėjimą, dalyvauja dantų ir kaulų formacijoje. Cinkas reikalingas energijos gamybai, žaizdų gijimui, be to, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Būtina cinko paros norma suaugusiems vyrams – 11 mg, moterims – 8 mg.
Cinko trūkumą gali reikšti šie negalavimai: apetito sumažėjimas, aknė, slenkantys plaukai, nuovargis, susilpnėję skonio arba uoslės receptoriai, egzema, trupantys nagai arba ant jų atsiradusios baltos dėmės, viduriavimas, suprastėjusi atmintis.
Cinko šaltiniai: Graikiniai riešutai, saulėgrąžos, kiaulių kepenėlės, pieno produktai, pupelės, avokadai, pomidorai.
Randamas kiekvienoje kūno ląstelėje, o tam, kad veiktų pilnu pajėgumu, turi būti pasisavinamas kartu su kalciu. Mineralas dalyvauja beveik visose kūne vykstančiose cheminėse reakcijose: medžiagų apykaitoje, energijos gamyboje, ląstelių dalinimęsi. Vartojantiems cinką greičiau gyja kaulų lūžiai, o ląstelės – atsinaujina. Suaugusiesiems per dieną reiktų suvartoti 700 mg fosforo.
Galimi fosforo trūkumo ženklai: silpni kaulai ir dantys, sąnarių skausmas, nuovargis, nukritęs svoris, sumažėjęs apetitas, slenkantys plaukai, sąstingis, mažakraujystė.
Fosforo šaltiniai: žuvis, varškė, kiaušiniai, riešutai, kiaulių kepenys, džiovinti grybai, krienai, žalieji žirneliai.