shutterstock.com
Senovės Graikijoje buvo populiarus posakis: „Mes esame tai, ką valgome.“ Iš tiesų, vartojamas maistas turi didelę įtaką mūsų savijautai, o jautresnio žmogaus organizmą netgi gali paveikti itin neigiamai, pavyzdžiui, išprovokuoti chroninį nuovargį, depresiją arba nerimą. Potencialiai negatyvias emocijas sukeliančių maisto produktų ypač reikėtų vengti įtemptu, streso kupinu laikotarpiu.
Neretai manoma, kad alkoholis yra it stebuklingas gėrimas, galintis padėti atsipalaiduoti net tuomet, kai užklumpa itin varginanti problema. Žinoma, toks trumpalaikis efektas įmanomas. Vis dėlto pernelyg dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas stabdo hormono serotonino, atsakingo už nuotaikos reguliavimą, gamybą, todėl reguliaraus alkoholio vartojimo pasekmė – negatyvios mintys, provokuojančios depresiją bei kitus emocinius sutrikimus.
Netinkamų gėrimų sąrašą taip pat papildo kava. Nepaisant to, jog aromatas sklindantis iš garuojančio kavos puodelio nuteikia jaukiai bei pozityviai, o keletas stipraus gėrimo gurkšnių gali suteikti trumpalaikės energijos antplūdį, ilgainiui, kava, kaip ir alkoholis, irgi pradeda blokuoti serotonino gamybą, todėl prarandamas ramybės bei optimizmo jausmas.
Optimalus cukraus kiekis organizmui – būtinas. Gliukozė yra kūno kuras. Tačiau pernelyg didelis cukraus kiekis kraujyje (ypač staigus jo padidėjimas) sukelia stresą bei nerimą, kurie pamažu išprovokuoja rimtus emocinius sutrikimus. Taip pat maisto, kuriame gausu cukraus (saldainiai, sausainiai, saldūs gėrimai, energiniai gėrimai ir t.t.) gavimas turi būti itin kruopščiai reguliuojamas jeigu kankina nemiga ar yra padidėjęs aktyvumas.
Deja, daugelio žmonių mėgstamas greitas maistas taip pat yra depresijos provokatorius. Sparčiai pagaminamuose maisto produktuose gausu perdirbtų, organizmą neigiamai veikiančių medžiagų.
Be to, nuolat renkantis tokius gaminius, ignoruojama sveika mityba, kuri yra būtina teigiamai psichologinei ir fizinei būklėms palaikyti. Reguliariai valgant greitą maistą ir iš mitybos raciono išstumiant, pvz., daržoves, vaisius ir t.t., rizika susirgti depresija bei kitomis psichikos ligomis yra itin didelė.
Daugelis rafinuotų produktų „sukuriami“ naudojant rafinuotus grūdus. Pavyzdžiui, balta duona, pagaminta iš rafinuotų kviečių, yra prisotinta „nesveikųjų“ angliavandenių, kurių gausus kiekis gali sukelti insulino kraujyje padidėjimą. Todėl balti miltai neretai įvardijami vienu dažniausiu cukrinio diabeto sukėlėju.
Verta prisiminti ir tai, jog tokiuose gaminiuose trūksta „gerųjų“, sočiųjų medžiagų, todėl rafinuoti produktai sunkiai (reikia suvalgyti daug) ir tik labai trumpam numalšina alkį, o suvartotas maisto kiekis organizmui sukelia šoką, kuris pasireiškia mieguistumu, silpnumu ar netgi neuroze.
Pernelyg didelis druskos vartojimas provokuoja kraujo spaudimo padidėjimą, todėl širdis turi dirbti dar sunkiau, o tai padidina įtampa, kuri sukelia dar didesnį stresą, nerimą bei kitas emocines problemas. Todėl druskos, esant sudėtingam, nervingam gyvenimo laikotarpiui, kuomet svarbu palaikyti optimalų kraujo spaudimo lygį, vertėtų vartoti minimaliai.
10215
