Vestuvės – viena laukiamiausių gyvenimo švenčių, tačiau vos susižadėjus pradeda kilti galybė klausimų dėl jų organizavimo. Todėl pristatome straipsnių ciklą, kuriame savo srities profesionalai negaili patarimų būsimiems jauniesiems. Šįkart pakalbinome jau septintą sezoną skaičiuojančią netradicinių vestuvių planuotoją Eriką Miselytę.
Kiek laiko likus iki šventės reikėtų pradėti ieškoti vestuvių planuotojos? Kiek nuo to priklauso paslaugos kaina?
Išsirinkus datą, vestuves geriausia pradėti planuoti prieš metus. Kaina daugiau priklauso nuo formato ir idėjos bei jaunųjų charizmos, negu nuo termino. Žinoma, reikia įsivertinti ir galimybes šventę paruošti kokybiškai. Geriausia planuotoją rinktis pagal rekomendacijas, o jei pažįstami tokia paslauga nesinaudojo, tuomet internetinės svetainės ir socialiniai tinklai turėtų suteikti pradinį įspūdį. Renkantis vestuvių planuotoją būtina su ja susitikti ir pabendrauti – taip pajusite, ar tai tas žmogus, kuriam norite patikėti savo šventę.
Organizuojate netradicines vestuves. Kokios erdvės keičia bažnyčią? Kokios vestuvių temos šiuo metu populiariausios?
Bažnyčią pakeisti sunku, kadangi bažnytinė santuoka ne bažnyčioje laiminama labai išskirtiniais atvejais. Visgi pasitaiko porų, kurios iškeičia arba dubliuoja bažnytinę santuoką ir daro ceremoniją kur nors gamtoje arba dvare. Visos mano organizuojamos vestuvės yra teminės: nesvarbu, ar tai būtų spalvų derinys, ar konkretus stilius. Apskritai nemėgstu termino „populiariausios”, kadangi stengiuosi nesikartoti ir kurti individualias šventes, priderintas prie kiekvienos poros poreikių, pavyzdžiui, šiemet nemažai jaunųjų norėjo miško motyvų. Renkantis temą labai svarbu įvertinti vietą, kadangi ji savaime yra dekoro dalis. Kitas svarbus kriterijus – biudžetas: įgyvendinti galima daug ką, bet dažnai apriboja piniginiai klausimai.
Kiek dar populiarūs tradiciniai vestuvių elementai? Kokios naujos tradicijos yra perimamos iš užsienio?
Ne be priežasties pasirinkau vadintis „netradicinės vestuvės” – norėjau išvengti atgyvenusių lietuviškų papročių ir sėkmingai tai padariau. Pasitaikanti iš užsienio atėjusi tradicija yra ta, kai nuotaką šventės dieną turi „kažką naujo, seno, mėlyno ir skolinto”, daug kas ant tiltų rakina spyneles. Mergvakarių ir bernvakarių šventimas taip pat yra ne mūsiškė tradicija, bet jau senokai įsišaknijusi ir Lietuvoje.
Dovanos jauniesiems – nepatogus, tačiau visiems rūpimas klausimas. Kiek paprastai pinigų dedama į vokelį? O galbūt tradicijos keičiasi ir pradedama dovanoti daiktus, keliones ir t.t.?
Einant į vestuves reikia įvertinti kur vyks šventė ir koks jūsų ryšys su jaunaisiais. Geriausi ir artimiausi draugai „nuo žmogaus” turėtų į vokelį įdėti bent 40-50 Eur, o jei jaunieji pasirūpina svečių apgyvendinimu, suma turėtų augti iki 70-100 Eur. Antros eilės draugai, kolegos, klasiokai, grupiokai turėtų dėti nuo 40 Eur, jei pasirūpinama nakvyne – 60-70 Eur. Tuo tarpu iš šeimos visada tikimąsi dosnesnių vokelių. Dovanoti konkrečias dovanas gali tik tie svečiai, kurie iš tikrųjų gerai pažįsta porą, žino, kaip reaguos jaunieji, kiek ta dovana praktiška ir naudinga. Visgi Lietuvoje tai dar retas reiškinys.
Nurodyti pinigus kaip pageidaujamą dovaną – įžūlumas ar įprasta praktika? Kaip mandagiai tai padaryti?
Įprasta ir mandagi frazė kvietimuose: „Dovanas ketiname išsirinkti patys, taip Jums sumažindami rūpesčių”. Svečio padovanota jam patinkanti vaza yra savanaudiška, nes, pavyzdžiui, kuklius butus turintys jaunieji, gavę 10 vazų, neturės kur jų dėti. Didelius namus turintys jaunavedžiai dažnai jaukumo kūrimui samdosi net interjero dizainerius, tad tokios dovanos nedžiugina, o sukelia galvos skausmą.
Gana dažnai jaunieji susiduria su situacija: biudžetas – ribotas, o giminaičių ir draugų – daug. Ką daryti šiuo atveju? Kaip mandagiai „išsisukti” nepakviečiant kai kurių artimųjų?
Dalyvavimas vestuvėse yra ne tik privilegija, bet ir atsakomybė. Jei negalite įdėti į vokelį mandagios sumos, apskritai vertėtų atsisakyti vestuvėse dalyvauti. Taip, vestuvės yra meilės ir džiaugsmo šventė, visgi kiekvienas svečias kainuoja ir labai nemažai. Žinodami savo svečius galite tikėtis, kurie „atsipirks“ o kurie ne.
Manęs jaunieji labai dažnai klausia ar „reikia kviesti X?” ir čia aš juos sustabdau – nėra tokio dalyko kaip „reikia”. Vestuvės – jaunųjų šventė, todėl svečiai turi būti rinktiniai, tik tie, kuriuos tikrai norite matyti savo šventėje. Sudarius biudžetą visada galima pasakyti, kurį iš dviejų variantų teks rinktis: arba prašyti tėvų pinigų, arba mažinti svečių skaičių.
Religingų jaunų žmonių Lietuvoje tikrai nėra daug. Tačiau kiek iš tikrųjų porų nori susituokti bažnyčioje? Ką reikia žinoti ją renkantis?
Kai jaunieji pasako, kad nori bažnytinės santuokos, visada paklausiu ar jie tikintys ir ką jiems tai reiškia – netikintiems tai tik formalumas. O ir vestuvės nėra puota, kurioje visi šėlsta – tai ta dalis, kai vienas kitam prisiekiama būti kartu nesvarbu, kas benutiktų, ir tik vėliau švenčiamas tas ypatingas momentas.
Asmeniškai daugelio bažnyčių nemėgstu: absurdiškas vien tas faktas, kad bažnyčios atstovai drįsta pareikšti, jog auka prasideda tik nuo tam tikros sumos. Įžūlumo viršūne galima vadinti tuos atvejus, kai paaiškėja, jog bažnyčią gali papuošti tik ponia Gražina arba Birutė, kuriai reikės sumokėti atitinkamą sumą pinigų ir ji papuošimus kurs pagal savo skonį. Pasitaiko ir taip grafikus sudėliojančių bažnyčių, jog jaunosios prasilenkia tarpduryje. Kai kur neleidžiama šalia pasistatyti staliuko su šampanu, tačiau reklamuojama greta esanti kavinė.
Rinktis bažnyčią lengviausia tiems, kurie yra nuoširdžiai tikintys, kurie tuose maldos namuose yra krikštyti, o galbūt mama ir močiutė yra dažna jų lankytoja. Tai, kad jaunieji gyvena ne Lietuvoje, gali tapti neblogu pasiteisinimu, tačiau tuomet ir aukos tikimąsi dosnesnės.
Iš patirties galiu pasakyti, kad kuo populiaresnė bažnyčia, tuo daugiau nemalonumų laukia. Geriausia šiuos reikalus tvarkyti patiems jauniesiems, kadangi tam, jog viskas vyktų gražiai ir sklandžiai, pora turi įtikti kunigui.
Vargu, ar rastume porą, kuriai nebūtų aktuali vestuvių kaina. Už kokią, Jūsų nuomone, mažiausią sumą galima suorganizuoti kuklias vestuves su 30 svečių Vilniuje?
Pagal standartinius poreikius šiemet tokiam svečių skaičiui reikėtų 8-10tūkst. eurų, kitais metais – galbūt 10-12tūkst. Tokia kaina – ne „baliuko“, o tikrai gražios šventės, nesamdant kaimyno pabūti fotografu ir pan.
Ir visgi, daugybė porų vestuves planuoja patys ir šventės puikiai pavyksta. Tad kokie samdytos planuotojos privalumai?
Tos poros, kurios pačios susiplanavo vestuves, pirmiausia organizavo šventę kitiems, o ne sau. Dirbanti septintą sezoną galiu pasakyti, jog pasitaiko tiek nesusipratimų ir kuriozų, jog sugadintų nuotaiką bet kam: sugedusi aparatūra, pamiršti svečiai, atvežtos ne visos kėdės ir pan. Vestuvių dieną nė viena nuotaka ar jaunikis neturėtų rūpintis ar tortas per karščius tikrai buvo įdėtas į šaldytuvą, ieškoti klijų suplyšusiems svečių bateliams ar barti padavėjus, kad nesurinko nešvarių taurių.
Pagrindinė jaunųjų klaida yra manymas, jog vestuvių planuotojos kaina yra didelė ir to neverta. Visgi visos poros, su kuriomis dirbau, džiaugėsi atsipirkusiomis paslaugomis, kadangi per tiek metų atrasti patikimi paslaugų tiekėjai pasiūlo man geresnes kainas negu gautų jaunieji.
Planuodami patys, tą sumą išleidžia permokėdami kitiems tiekėjams, be to, laksto tarsi išprotėję tuo metu, kai turėtų iš visos širdies mėgautis švente. Vestuvių planuotojos patirtis yra neįkainojama, nes jos žinios padeda iš anksto išvengti daugybės nesusipratimų bei numatyti dalykus, apie kuriuos jaunieji net nepagalvojo. Jei ištekate/vedate ir ketinate tai daryti tik kartą gyvenime, per savo vestuves nedirbkite, o džiaukitės švente.