Toksiški santykiai: kaip juos atpažinti?

Staiga ir visiškai nutraukti santykius su senais draugais, giminaičiais arba kolegomis būna labai sunku. Tai gali būti vienas sunkiausių sprendimų per visą gyvenimą, tačiau psichologai teigia, jog šiais laikais kartais tai padaryti reikia. Kokie yra toksiški santykiai?

Ar nutraukti santykius su ilgamečiais draugais arba giminaičiais apskritai yra moralu? Santykiai ir pastangos juos puoselėti yra laikoma viena svarbiausių žmogaus vertybių. Vis tik kartais dviejų žmonių bendravimas gali būti toks kenksmingas, kad jį tęsti ne tik nebėra prasmės, bet ir labai žalinga sau pačiam bei aplinkiniams. Tai, kad pažintis su žmogumi ar juo labiau giminystės ryšys trunka ilgai, taip pat nėra vertybė savaime. Nors ir kiek ilgai šalia jūsų buvo kuris nors žmogus, tai nebūtinai reiškia, kad emociškai šis ryšys yra naudingas, o emociškai varginantys ir savijautai kenkiantys santykiai, yra vadinami toksiškais santykiais.

Kaip mus veikia toksiški santykiai? Toksiškuose santykiuose daug metų praleidę žmonės nukenčia moraliai, emociškai, jie nebepasitiki savimi ir kitais, galiausiai tai neigiamai veikia sveikatą, darbinius santykius ir karjerą – įgyti kompleksai neleidžia siekti geriausių rezultatų. Beje, bene dažniausiai neigiamų santykių žalą sau žmonės ir atpažįsta tuomet, kai pamato, kaip nuolatinis negatyvas veikia jų sėkmę ir gebėjimą dirbti, nors bet kuri iš išvardytų toksiškų santykių žalų yra svarbi vienodai.

Kas pasikeičia priėmus sprendimą? Nutraukus toksiškus santykius, atrandama ramybė, pasitikėjimas savimi, atgaunama emocinė laisvė, nebebijoma kito žmogaus smerkimo, lengviau randami problemų sprendimai, susitvarko santykiai darbe, nes iš asmeninių santykių kilę kompleksai nebepersikelia į kitas gyvenimo sritis.

JAV psichologė Sherrie Campbell išskiria aštuonias svarbiausias aplinkybes, kada nutraukti santykius iš esmės yra būtina:

• Kai bendravimas yra paremtas bet kokios formos protiniu, fiziniu, žodiniu ar emociniu išnaudojimu. Kai santykiai grindžiami manipuliavimu, atviru ar paslėptu, galite būti tikri, jog esate išnaudojami. Kai gyvenate nuolatiniame nerime, vis baimindamiesi, kaip susiklostys kiekvienas susitikimas – laikas pamilti save pakankamai, kad paleistumėte šiuos santykius.
• Kai visi susidūrimai, kuriuos turite su tuo žmogumi, yra negatyvūs. Tai bendravimas, kuris jus nuvilia, žemina, verčia jaustis nepakankamai gerai.
• Kai bendravimas kelia tiek streso, kad tai daro įtaką kitoms jūsų asmeninio gyvenimo ar darbo sritims. Kai jūsų emocijos yra taip paveiktos šios įtampos, kad tai žeidžia kitus žmones.
• Kai pajuntate, kad jaudinatės dėl to, ką šis žmogus apie jus kalba kitiems, kokius gandus skleidžia. Tai gali sukelti nemigą ir turėti dar sunkesnių psichologinių pasekmių.
• Kai santykiai sukasi vien tik apie tą kitą žmogų. Vienpusiai santykiai yra visuomet pasmerkti. Kai jaučiate, kad jums šiuose santykiuose niekada neužteks vietos, turite juos paleisti ir susikoncentruoti į savo gerovę.
• Kai santykių pagrindas yra skolinimas arba šiaip pinigų, kitų gėrybių poreikis.
• Kai bendravimo krizės sprendžiamos psichologine įtampa – „nubaudžiama“ tylėjimu, tiesiog žaidžiama kaltinimais, kategoriškais neargumentuotais pareiškimais. Žodiniai karai neatneša pergalės nė vienai pusei, tad jeigu jie kyla kaskart susidūrus su problema ar nesutapus nuomonėms, pasakykite šiam žmogui „sudie“.

Daug žmonių tiesiog intuityviai žino, kada yra laikas nutraukti santykius. Deja, daugelis tą žinojimą savyje nešiojasi ilgus metus ir nesiryžta lemtingam žingsniui. Vienas teigiamas dalykas tokiame delsime yra tik tai, kad po ilgo laiko toks sprendimas jau priimamas su visišku įsitikinimu, jog šis žingsnis – teisingas.

Po to, kai nutraukė ją 42 metus žlugdžiusį bendravimą su šeimos nariais, psichologė Sh. Campbell pasakoja apie savo patirtį: „Kai nutraukiau šiuos santykius, pajutau laisvę, kurios visuomet troškau. Taip pat pajutau ir vienatvę. Tačiau galiausiai pripažinau faktą, kad šie žmonės niekados nevertins manęs ir nemylės tokios, kokia aš esu, o aš tuo tarpu galėčiau iki gyvenimo galo sekinti save bandydama būti mylima ir verta jų pripažinimo. Tai, kad man nebereikia jų įvertinimo, padarė mane stiprią savo pačios akyse, kas man leido pradėti kurti sveikus santykius su kitais žmonėmis. Tiems žmonėms, su kuriais atsisakiau santykių, neapykantos nejaučiu, bet man jų ir nereikia. Aš laiminga. Ne visi žmonės turi gerus ketinimus, ne visi tau linki „tik paties geriausio“, net jeigu esi su jais glaudžiai susijęs. Reikia tai sąmoningai pripažinti. Mano pareiga buvo sukurti savo pasaulį tokį, koks jis gali būti geriausias“.

Parengė Rūta Grigolytė