Psichologija

Sezoninė depresija: požymiai ir prevencija

Publikuotas 2016 24 balandžio views 3344
sezoninė depresija

Lietuvoje permainingais orais pasižymi visi metų laikai. Kartais net per vieną dieną, atrodytų, sulaukiame ir pavasario, ir rudens, ir žiemos. Taigi nekreipti dėmesio į orus yra gana sunku, o pokalbiai apie orą – bene dažniausia tema mūsuose.

Šiltas oras ir daugiau saulės spindulių teigiamai veikia prislėgtų žmonių nuotaiką, jie tampa optimistiškesni bei energingesni. Tai patvirtina ir įvairūs tyrimai. Tuo tarpu daugelis gali pastebėti, kad prastomis vadinamos oro sąlygos daro didelę įtaką net optimistiškiems žmonėms. Kaip galima būtų tai pakeisti, ir dėl ko tai padaryti yra svarbu?

Nukreipkite dėmesį į gražius dalykus

bigstock.com nuotrauka

bigstockphoto.com nuotrauka

Per didelis gilinimasis į suprastėjusias oro sąlygas gali neigiamai veikti kasdienybę, socialinį gyvenimą. Pernelyg sureikšmindamas klimato sąlygas žmogus apriboja šeimos laisvalaikį, be to, savo prastu nusiteikimu gali įgrysti kitiems žmonėms bei dalijasi su jais šiuo nusivylimu.

Būtina sąlyga norint pradėti keisti šį nustatymą yra sąmoningas dėmesingumas. Tam gali prireikti laiko, tačiau dėl naujos mąstymo kokybės – tikrai verta išmėginti.

Kaip nepasitenkinimas „subjurusiu“ oru, sniegu ar didele kaitra veikia kasdienybę? Pavyzdžiui, labai nusimenate ryte atsibudęs ir pamatęs, jog už lango lyja. Į darbą nueinate jau su šiuo nusivylimo jausmu. Tą pajutę aplinkiniai taip pat gali sudirgti ir „atsidėkoti“ tokiomis pačiomis emocijomis, ir šis užburtas ratas gali suktis iki visai netikėtų nemalonių padarinių. Dabar pagalvokite: ar iš dangaus krintantys vandens lašai tikrai gali būti tokie reikšmingi, kad dėl jų prarastumėte dar vieną gyvenimo dieną, kurią galėjote praleisti džiaugsmingai?

Sąmoningas dėmesingumas reiškia, kad reikia atkreipti dėmesį į kiekvieną kylančią emociją, pojūtį, mintį, situacijos vertinimą ir analizuoti, iš kur bei kodėl tai kilo, ką jums tai reiškia.

Pirmiausia reikia užfiksuoti, suvokti, kad susierzinote. Analizuojant savo reakcijų ir emocijų priežastis iš karto, kai tik jos kyla, užkertamas kelias užsisukti tam negatyvo ir nesėkmių ratui. Jeigu nuliūdino lietus, sniegas ar šaltis, nesmerkite šios savo emocijos, bet paklauskite savęs: kodėl aš jo taip nemėgstu? Kada pradėjau nemėgti – tikriausiai nė nebepamenu? Kokia bus mano diena, jeigu leisiu sau dėl to nusiminti, ir kokia būtų, jeigu nekreipčiau į tai dėmesio?

Iš tiesų daugeliui negatyvios reakcijos į oro sąlygas yra įskiepijamos nuo mažiausių dienų. Jeigu tėvai nėra labai sąmoningi, jie prie vaiko keikia ir lietų, ir sniegą, ir dejuoja dėl vėjo bei panašiai. Vaikas natūraliai išmoksta išgyventi dėl tokių menkniekių ir būti nepatenkintas, jeigu tik sąlygos nėra idealios. Vėliau tas atsikartoja bendraujant su draugais bei kolegomis.

Susitelkus ir kurį laiką praktikuojant sąmoningą dėmesingumą, pradėsite atpažinti šias įtakas, visai naujomis akimis pastebėsite, kaip beprasmiškai piktinasi draugai ir kolegos, dejuodami dėl lietaus ar oro temperatūros. Ignoruokite šias kalbas, atsiribokite nuo jų, padėkite aplinkiniams nukreipdami jų dėmesį nuo tokių kalbų į tai, ką aplink galima matyti gražaus. Su laiku pajusite, kaip tampate laisvas daryti ką norite ir kada norite, nevaržomas slogių minčių ir nuostatų, jog kažko netenkate vien dėl kritulių ar temperatūros pokyčių.

Pamilti kiekvieną sezoną

Antra pratinimosi naujai vertinti oro sąlygas dalis – mokytis naujai įvertinti kiekvieną sezoną ir tik jam būdingas klimato sąlygas. Duokite sau laiko tiek, kiek reikia, bet pagrindinė taisyklė – reikia apie viską detaliai mąstyti.

bigstockphoto.com nuotrauka

bigstockphoto.com nuotrauka

Tarkime, žiemomis jus vargina šaltis, tad ir kiekvienos naujos žiemos dabar jau laukiate su pasibjaurėjimu, kad kartu su ja sulauksite ir šalčio. Tuomet šaltis – nes tai savaime suprantama – ateina ir tarsi suteikia jums patvirtinimą, kad turite pradėti jaustis blogai. Bet juk laukti galima visai ne šalčio, o jaukių akimirkų, kai iš šaltos, bet jaukiai apšviestos gatvės ateinate į mielą šiltą kavinę arba grįžtate namo ir įsisukę į antklodę siurbčiojate arbatą.

Su pasipiktinimu laukiate rudens, nes bus mažai saulės ir lauks ilgi nuobodūs vakarai? O kodėl laukiate nuobodžių vakarų, jeigu tai priklauso tik nuo jūsų paties? Nenuolaidžiaukite sau. Ieškokite įdomių veiklų – Lietuvoje yra daugybė net nemokamų renginių, o ir visų vertų knygų tikrai dar nesate perskaitęs. Mokykitės kalbų, imkite fotografuoti, pradėkite megzti – veiklos gali pritrūkti tik savo nuobodulį iš tiesų slaptai įsimylėjęs žmogus. Negalvokite apie anksčiau nemėgtą sezoną bendrai, kad nereikėtų laukti jo pabaigos – kiekvieną dieną vertinkite individualiai, koncentruodamiesi į tai, ką veikiate ir planuojate veikti jūs, o ne ką veikia gamta.

Stebėti gamtą, kaip ji keičiasi po griaustinio ir lietaus, kaip viskas sužydi ir suklesti, yra daug svarbiau, nei sielotis dėl to, kad sušlapo batai. Jaukiai sėdėti prie žvakės su karšto gėrimo puodeliu ir ramiai kalbėtis su mylimu žmogumi apie praėjusią dieną yra daug reikšmingiau, nei tai, kad sušalo jūsų rankos einant iki namų. Nesureikšminkite nesvarbių dalykų – jaukumas turi būti jūsų galvose, širdyse bei namuose, o ne gatvėse kristi iš dangaus kritulių ar saulės spindulių pavidalu.

Žmonija jau išrado visas būtinas priemones apsisaugoti nuo gamtos veiksnių. Jeigu lyja, pasiimame skėtį, jeigu šalta – galime daug prisirengti. Mes kontroliuojame, kaip gamta veikia mūsų kūnus, tad juo labiau galime kontroliuoti, kaip tai veikia mūsų protus. Savo mintyse išryškinkite visus įmanomus kiekvieno sezono privalumus – kasmetines šventes, jaukius momentus, – o trūkumus priimkite kaip savaime suprantamus ir nereikalingus papildomo dėmesio.

Nuo minčių – prie darbų

Pakeitus požiūrį į tai, kiek įtakos jūsų gyvenimui ir savijautai nuo šiol leisite daryti orams, galima imtis ir įvairių užsiėmimų, kad šis požiūris lengviau įsitvirtintų realybėje. Tai, kaip lengviau prisitaikyti prie naujų oro sąlygų ir apskritai atsiriboti nuo jų įtakos, pataria psichologai. Dažniausiai jų patarimai yra reikalingi tiems, kuriuos liūdesys apninka dėl artėjančios ar jau atėjusios žiemos, tačiau tinka ir turintiems prastus santykius su kitais metų laikais – juk svarbiausia, kad dėmesys būtų nukreiptas į pozityvius dalykus, o ne erzinančias smulkmenas:

  • Kasdien pasivaikščiokite, susikurkite malonius šių pasivaikščiojimų ritualus, pavyzdžiui, pasirinkite mielą kavinukę, kurioje pasiimsite kavos išsinešimui. Dažnas buvimas lauke yra bene pagrindinis veiksnys, kuris padeda organizmui adaptuotis prie orų pokyčio, jeigu prastos savijautos priežastis yra meteojautrumas (meteopatija).
  • Reguliuokite apšvietimą. Tiek nuolatinė prietema žiemą, tiek pernelyg intensyvus saulės švietimas per langą vasarą gali smarkiai veikti tam tikrus žmones. Laimei, tai yra lengvai koreguojama apšvietimu arba langų pridengimu.
    bigstockphoto.com nuotrauka

    bigstockphoto.com nuotrauka

  • Sportuokite. Sportuojant didėja serotonino, endorfinų ir kitų už gerą žmogaus savijautą atsakingų smegenų cheminių medžiagų kiekis. Taip pat sportuojant pagerėja miegas, didėja pasitikėjimas savimi. Jeigu nenorite lankytis sporto salėje, net šuns pavedžiojimas pusvalandį ar dviračio mynimas parke duos naudos.
  • Bendraukite su draugais ir artimaisiais. Net jeigu jums atrodo, kad šaltis, lietus arba kitos sąlygos dabar yra priežastis užsibarikaduoti namuose, geriau to nedarykite, nes taip tik užtvirtinsite savo prastą nusiteikimą ir tapsite tikra „auka“. Paskambinkite draugams, pakvieskite susitikti kavos. Pakvieskite po darbo kolegas į renginį ar papietauti. Juk jums pietaujant ant jūsų nelis, ar ne? O jūs nepraleisite tuščio tingaus vakaro gailėdami savęs ir mintyse dėl to dar įnirtingiau kaltindami orą.
  • Nenustokite rūpintis savo mityba. Pasiduodami sezoniniams kilogramų priaugimams, jeigu jums jie būdingi, tik dar labiau gniuždysite save. Iš anksto nusiteikite – šie metai bus kitokie.
  • Raskite įdomų hobį – tai padeda visais atvejais, kuomet kelio į jūsų gyvenimą ima ieškoti liūdesys.

Gali slypėti ir rimta problema

Nors daugeliui žmonių iš tiesų būtų nesudėtinga savo savijautą pakoreguoti vien pakeičiant požiūrį bei įpročius, tačiau būtina perspėti, jog tai pasiteisintų ne visiems.

Visa tai, kas išvardyta apie sąmoningo dėmesingumo treniravimą, žinoma, netaikoma, jeigu jaučiate sezoninius nuotaikos nuosmukius dėl konkrečių savo negalavimų: turite alergiją šalčiui, didelį kraujo spaudimą per karščius, patiriate sąnarių skausmus keičiantis orams ir panašiai.

Taip pat, jeigu jaučiate realius, gilius depresijos simptomus tam tikru sezonu ir tai kartojasi kasmet, tai nėra normalu. Tai vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu ir turi būti gydoma. Beje, patys specialistai teigia, jog labai daug žmonių piktnaudžiauja posakiu, jog jaučia „žiemos depresiją“, nors iš tiesų depresija neserga, o tiesiog yra pernelyg apkiautę emociškai lavintis ir tobulinti gyvenimo būdą.

Įvertinti, ar jūsų reakcijos į oro sąlygas yra susiklosčiusios dėl auklėjimo, aplinkinių įtakos arba tingumo, ar turite imtis sezoninio afektinio sutrikimo gydymo, galima apžvelgus pastarajam būdingus simptomus. Tik atminkite: į šiuos simptomus reikia atkreipti dėmesį, bet tikrąją diagnozę bei pagalbą suteiks tik specialistai!

Žiemos / rudens depresijai būdinga:

  • bejėgiškumo jausmas;
  • nerimas;
  • energijos trūkumas;
  • bendravimo vengimas;
  • nuolatinis mieguistumas;
  • apetito pokyčiai;
  • gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas;
  • nuolatinis maisto, turinčio daug angliavandenių, noras;
  • svorio augimas;
  • sunkumai susikaupti, mąstyti.

Pavasario / vasaros depresijai būdinga:

  • nerimas;
  • nemiga;
  • irzlumas;
  • apetito netekimas;
  • svorio netekimas;
  • sumažėję seksualiniai poreikiai;
  • kartais – ir depresijos manijos epizodai, kai gali pasireikšti hiperaktyvumas, padidėjęs noras bendrauti, neadekvatūs entuziazmo protrūkiai.

Kokia tavo nuomonė?


Paskutiniai straipsniai
Psichologija

5 priežastys keliauti su mama

Iš pradžių gali pasirodyti beprotiška, tačiau kelionė su mama yra asmeninio augimo dalis. Kai esame maži, mama mus lydi  visur ir tai yra taip natūralu, kaip  kasdien valytis dantis. Tačiau bėgant metams šis ryšys susilpnėja arba visai nutrūksta. Iš pradžių gali atrodyti, kad kartu pasiimti žemėlapį ir pasirinkti kelionės tikslą gali būti beprotiška idėja, tačiau, […]

views 5845
Psichologija

Kodėl vienišos moterys yra laimingesnės?

Vis daugėja moterų, kurios savo pasirinkimu arba dėl to, kad nerado stabilaus partnerio, kuris padarytų jas laimingomis, nusprendė gyventi vienos be jokių santykių. Vienišumas tapo gyvenimo būdu, kuriuo jau mėgaujasi daug moterų ir net vyrų. Manymas, kad moterų prioritetai yra susirasti partnerį, susituokti ir susilaukti vaikų, jau išėjo iš mados… Laikai pasikeitė, taip pat ir […]

views 7266
Psichologija

5 protingi veiksmai, kurie padės naudoti mažiau plastiko

Pasaulyje vis labiau plinta zero waste idėja, propaguojanti mažinti atliekas buityje ir atsisakyti kuo daugiau plastiko gaminių. Ypač aktualu yra sumažinti plastikinių maišelių kiekį, nes tai yra vienas pagrindinių aplinkos taršos šaltinių. Būtent dėl plastikinių maišelių, vandenyne ir jūrose žūsta šimtai tūkstančių gyvūnų ir paukščių. Tai kelia milžinišką grėsmę visai ekosistemai.Mokslininkai yra paskaičiavę, jog tam, […]

views 7783

10 frazių, kurias turėtumėte išbraukti iš savo žodyno

Dažnai stebimės, kad mūsų gyvenime nutinka taip, kad ima ir išsipildo tai, ko labiausiai bijome. Atrodo, kad tuomet visas pasaulis yra nusiteikęs prieš mus ir labai neteisingas. Tačiau pradėjus nagrinėti tikrąsias priežastis, galima atrasti netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, galima pastebėti kad dažnai patys kuriame realybę, kurioje po kiek laiko atsiduriame. Kartais tai darome sąmoningai, besiguosdami aplinkiniams […]

views 7065

5 triukai ramiam miegui

Miegas yra itin svarbus ne tik žmogaus fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Todėl reiktų stengtis pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti. Miego kokybė priklauso nuo jo ciklo fazių, kurias pasiekus smegenų veikla yra labai skirtinga. Pavyzdžiui, pirmoje miego fazėje jūs atsipalaiduojate, nurimsta jūsų širdies ritmas ir kvėpavimas. Taip kūnas ruošiasi užmigimui. Antroje miego fazėje, dažniausiai dar esame […]

views 5397