Psichologė apie meilės prisipažinimą: „Nepergyvenkite dėl to, kad būsite nesuprastas ir atstumtas.“

Nors meilė yra vadinama gražiausiu jausmu, tačiau neretai ji labai skaudina. Baimė būti atstumtam, nesuprastam, įskaudintam, dažnai tarsi verčia mus tylėti. Tačiau… Galbūt verta išdrįsti? Apie meilės prisipažinimą, apie pirmąjį žingsnį ir apie baimę būti atstumtam kalbamės su psichologe Šarūne Jagielaite.

– Išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį ne visada paprasta, ar egzistuoja tinkamas laikas ištarti „myliu“?

– Kažkada per televiziją keturmetis berniukas į klausimą, kas yra meilė, atsakė: „Meilė – kai tėvelis prieš atnešdamas mamytei kavą, paragauja ar ji ne per karšta.“ Taip šiam berniukui atrodė meilė. Meilė yra labai plati sąvoka. Šis jausmas apima labai daug aspektų. Kiekvienas žmogus myli kitaip. Kiekvienas skirtingai supranta kitų žmonių meilės išraiškas, kurių yra labai įvairių. Svarbiausias meilės bruožas yra tai, kad žmogus turi rūpėti kitam žmogui. Mylėdami mes susikoncentruojame ne tik į save, bet ir į bendrą dviejų atskirų žmonių gyvenimą kartu, vienas kito palaikymą, supratimą ir bendrų interesų puoselėjimą. Taip būtų galima paprastai apibūdinti meilę. Visgi, meilę kiekvienas žmogus pajaučia skirtingai, todėl kažkoks bendras konkretus laikas kada reikia ištarti „myliu“ niekada neegzistavo ir, vargu, ar egzistuos. Mes negalime pasakyti, kada ir ką mylėsime, ar kada ir kas pamils mus. Mes galime tik bandyti atsakyti sau į klausimus, ar tai ką dabar aš jaučiu, galiu pavadinti meile? Ir apskritai, kas man yra meilė? Kaip aš ją apibūdinčiau?

– Kaip nugalėti baimę būti atstumtam?

– Nepergyvenkite dėl to, kad būsite nesuprastas ir atstumtas. Iš tikro labai nedidelė dalis žmonių lieka abejingi kito žmogaus išreikštiems jausmams. Visiems malonu kažkam patikti, o juolab išgirsti meilės žodžius. Tačiau kartais galima atsidurti pakankamai keblioje situacijoje. Jeigu mes norime kalbėti apie meilę su žmogumi, kuris turi antrąją pusę, tikimybė, kad bus atsakyta į mūsų jausmus yra labai maža. Kitas reikalas – jei mes kalbame apie žmogų, kuris yra laisvas ir atviras naujiems santykiams. Nepaisant to, negalima garantuoti, kad žmogus atsakys tuo pačiu. Kai negauname tokio atsako iš mylimo žmogaus, kokio tikimės, jaučiamės atstumti. Būti atstumtam nėra malonus jausmas. Tačiau reikia suprasti, kad mes negalime patikti visiems žmonėms. Jeigu mums atrodo, kad visiems patinkame, gali reikšti, kad mes nenorime matyti realybės, nes ji neatitinka mūsų susikurto idealaus savęs vaizdo. Sakydama „visiems“ turiu mintyje ne tik artimų ir patikrintų žmonių ratą, bet ir mažai pažįstamus žmones.

Simon Hattinga Verschure

– Kaip pasiruošti žengti pirmąjį žingsnį ir prisipažinti, jog myli?

– Vieno būdo prisipažinti meilėje nėra. Kartais prisipažinimas meilėje įvyksta savaime. Kiekvienas mes esame skirtingi. Prisipažinimo nereikėtų labai idealizuoti. Tai labiau būdinga paauglystės amžiaus tarpsniui, kada mes sureikšminame meilės prisipažinimą, kaip tam tikrą įrodymą, kad mus kažkas gali mylėti. Tačiau jeigu žmogus tikrai galvoja, kad surado tokį žmogų, su kuriuo jam gera, su kuriuo įsivaizduoja savo ateitį, labai svarbu būti nuoširdžiam tiek su tuo žmogui, tiek su pačiu savimi.

Jei jau labai norisi atskleisti savo jausmus ir prisipažinti meilėje, pagalvokite koks yra tas žmogus, ar jūsų meilės išraiška bus jam priimtina. Pavyzdžiui, jums patinkantis žmogus nelinkęs būti dėmesio centre, o jūs nusitempsite jį į televizijos laidą ir visų akivaizdoje prisipažinsite meilėje. Tokiu atveju, vargu ar žmogus bus patenkintas. Turbūt jis net negalvos apie tai, ką jūs pasakėte, o bus susikoncentravęs į per didelį aplinkinių dėmesį, kuris jam nėra itin malonus. Kai jau manote, kad pažįstate žmogų ir žinote, kas gali jam patikti pasitelkite vaizduotę. Pavyzdžiui, nusiųskite bučinio antspaudą ant servetėlės ar tiesiog būdami dviese atvirai pasikalbėkite. Ir, aišku, nepamirškite šypsotis. Besišypsantys žmonės atrodo malonesni, mes linkę labiau jais pasitikėti ir rečiau atstumti.

– Jeigu prisipažinus meilėje kito žmogaus reakcija nebuvo tokia, kokios norėtųsi, kaip elgtis tuomet?

– Svarbu suprasti, jog mes negalime kontroliuoti kito žmogaus jausmų. Taip, mes galime stengtis „užkariauti“ kito širdį ir protą, tačiau niekada nebūsime garantuoti, kad žmogus mus pamils ar bent jau jam patiksime. Mes galime būti atsakingi tik už savo pastangas patikti kitam žmogui, tačiau normalu, kad rezultatas priklauso ne tik nuo mūsų. Meilė gimsta tarpusavio santykiuose, o tai savaime reiškia, kad tai dviejų žmonių pastangos ir darbas. Kaltinti save dėl to, kad kitas žmogus tau nieko nejaučia, būtų beprasmiška.

Mūsų savijauta didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Susidūrus su skaudžiais išgyvenimais reikia turėti kantrybės ir pasistengti laiko skirti sau. Dauguma sustoja ties skaudinančios situacijos analizavimu, rūpinasi kas buvo ne taip, kas galėjo būti kitaip. Bet čia svarbiausia lieka ne situacijos analizė. Svarbu pabūti su savimi ir pabandyti susigaudyti savo jausmuose ir mintyse:

• Ką man reiškia šis atstūmimas?
• Kas sukėlė tokius mano jausmus?
• Ar anksčiau esu jautęsis panašiai?
• Kas tada man palengvino savijautą?

Taip pat reikia pasistengti pažiūrėti į situaciją kitu kampu. Galima pasikalbėti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikite ir paklausti, kaip šią situaciją mato jis. Kartais tokie pastebėjimai iš šono atveria akis mums patiems. Jeigu nesinori apie jausmus kalbėtis su artimais žmonėmis, rašykite savo mintis ir jausmus ant popieriaus. Kartais rašymas padeda geriau pasijusti, nes išliejate savo jausmus ir susikaupusias nuoskaudas. Dažniausiai bėgant laikui susivokiame savo jausmuose, išgyvename skausmą, randame jo įveikimo būdų ir anksčiau ar vėliau mūsų aplinkoje atsiranda žmogus, kuris vėl sukelia jausmų audrą. Žmogus per savo gyvenimą gali įsimylėti kelis kartus. Dažnai net labai laimingos poros, išgyvenusios visą gyvenimą kartu, jaunystėje yra susidūrusios su nelaiminga meile.

Mayur Gala

– O jeigu nežinai, ką kitas žmogus jaučia, t. y. ar jis į tave žiūri tik draugiškai, ar ne, kaip elgtis tuomet? Prisipažinti, jog jauti kažką daugiau, ar tylėti bijant sugadinti santykius tokius, kokie jie yra?  

– Yra keletas pagrindinių požymių, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, jei kyla dvejonių dėl kito žmogaus jausmų:

• Pirma, ar žmogus domisi jūsų gyvenimu, pomėgiais, draugais, šeima. Jeigu domisi tik savimi, tai yra egoistiškas bruožas ir čia netikslinga kalbėti apie simpatiją, o juolab apie meilę.
• Antra, jis stengiasi savo laisvalaikį praleisti su jumis.
• Trečia, jis noriai vedasi jus į savo šeimą ir draugų kompaniją.

Jeigu atkreipėte dėmesį į pagrindinius akcentus ir vis tiek dvejojate ar atskleisti savo jausmus ar likti tyloje, bijant sugadinti santykius, pabandykite atsakyti sau į klausimą, ar man užteks tik draugiškų santykių su tuo žmogumi, kurį myliu? Atsakius į šį klausimą, bus lengviau priimti sprendimą ar pasakyti žmogui apie savo jausmus. Jeigu tarp jūsų yra tikrai draugiški santykiai, pasakymas apie tikruosius jausmus turėtų negąsdinti, o būti atvirumo ir nuoširdumo ženklu. Tačiau pasiryžus šiam žingsniui, labai svarbu būti pasiruošus, jog kitas žmogus neatsakys tuo pačiu. Ir jei taip nutiktų nereikia kankinti savęs ir bandyti liautis mylėjus. Tik panorėjus, šis jausmas niekur nedingsta. Meilė savaime gražus jausmas. Leiskime sau išjausti tą meilę, nepaisant to, kad ji atneša ne tik malonių, bet ir skaudžių išgyvenimų. Kaip vienas išmintingas žmogus pasakė – kartais geriau mylėti pačią meilę. Be to, rekomenduoju paskaityti Ericho Fromo knygą „Menas mylėti“.