Psichologė apie kritiką: ,,Kai žmogus nepriima kritikos, jo jausmai ir emocijos nebesivysto.“

Neretai kritika žmonėms atrodo lyg koks nors blogis. Kai kurie į kritiką reaguoja su tiek daug neigiamų emocijų, jog susidaro įspūdis, kad keli negatyvūs žodžiai jiems prilygsta pasaulio pabaigai. Psichologė Rūta Mikalauskaitė sako, kad už kritiką žmonės turi būti dėkingi, o kai žmogus nepriima kritikos, jo jausmai ir emocijos nebesivysto. Kas, kodėl ir kaip, pasakoja psichologė Rūta.

Už išsakytą kritiką būkite dėkingi, tai jums padės augti

Sąmoningai ar nesąmoningai, mes visi reaguojame į kritiką, tačiau, kaip mes reaguojame, priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu išgirdę kritiką sugebame ramiai susidėlioti visus argumentus „už“ ir „prieš“, tai padeda mums keisti save, auginti savo asmenybę, tobulėti. Mes reaguojame į kritiką taip, kaip išmokome reaguoti nuo vaikystės. Manau, kad tinkamiausia reakcija yra dėkingumas už mums išsakytą kritiką ir apsvarstymas pasakytų dalykų. Kai girdite žodžius, kurie jums nors ir nepatinka, turėtumėte būti atviri ir juos priimti, atidžiau pažvelgti į save. Be to, reikėtų išlikti mandagiems ir atviriems, net jeigu išsakyta kritika yra pikta. Galima mus kritikuojančiam žmogui užduoti atvirus klausimus „kaip manote, kaip man elgtis kitą kartą tokioje situacijoje, gal galėtumėte pateikti pavyzdį ?“ arba „kaip jūs elgtumėtės mano vietoje?“. Jeigu jums metama kritika yra neteisinga, išlikite ramūs ir mandagūs. Būdami ramūs, atvirai išklausydami kritiką, turėsite galimybę mokytis ir augti, taip pat ištaisyti tai, kas negerai. Toks mūsų elgesys moko mus nuolankumo. Jei kritiką vertiname kaip suteiktą galimybę augti emociškai, ji yra labai geras matavimo vienetas, padedantis įvertinti savo emocinę būseną. Išklausius kritiką savo atžvilgiu, jei ji teisinga, derėtų sutikti, apsvarstyti išgirstus žodžius, tikrai nereikia gintis ir kaltinti kitų.

Kritiką reikia mokėti priimti taip pat, kaip ir pagyrimus

Kitas klausimas yra: „Ar likti dėmesingiems kritikai?“ Šioje vietoje reikia atminti, kad žmogus, kuris nuolat ieško kitų žmonių pagyrimo ar priėmimo yra valdomas kitų žmonių nuomonės. Todėl nenuostabu, kad toks žmogus į kritiką reaguos netinkamai. Dėl to privalome išmokti tinkamai priimti ir kritiką, ir pagyrimus. Atminkite, visiems įtikti neįmanoma, nes vieną dieną mumis gali būti patenkinti, o kitą dieną susilauksime nepasitenkinimo žodžių. Jei įtinkame, mus mylės, jei ne, būsime nemylimi. Visi esame žmonės – netobuli ir klystantys, visi galime įžeisti kitą ir elgtis nepriimtinai. Todėl reikia priimti savo netobulumą ir klaidas, tik tuomet savęs vaizdas nepriklausys nuo kitų priėmimo.

Kritikos nemoka priimti emociškai pažeisti žmonės

Pagrindinė priežastis yra prastas savęs pažinimas, tėvų arba kitų žmonių padarytos psichologinės traumos, dėl kurių jaučiamės nepilnaverčiai ir nepriimami. Jei savivertė žema, sukritikuoti labai skaudžiai išgyvename ir sunkiai priimame pastabas. Tokie žmonės bet kokią kritiką taiko asmeniškai sau ir mano, jog kritikuojamas tik jų charakteris, neatmetant kritikos, kuri yra teisinga ir užtarnauta, šie žmonės vis tiek jos negali priimti. Juk kartais žmogus savo kritinius pastebėjimus gali išsakyti norėdamas gero, pavyzdžiui, pagelbėti ar sustiprinti. Bet tie, kurie yra kritikuojami ir kritikos nepriima – emociškai pažeisti žmonės. Jie bet kokią kritiką priima kaip atstūmimą. Todėl tokiais atvejais yra būtina „dirbti su emocijomis“, kai nepavyksta pačiam, pagalbos galima kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus.

Priežastys, kodėl nepriimame kritikos:

• Žema savivertė.
• Požiūris, kad viską reikia daryti tobulai. Tokio tipo žmonės tarnauja savo pačių lūkesčiams ir aukštiems kriterijams, tačiau jie nepripažįsta, kad yra netobuli, stengiasi gyventi pagal pačių susikurtus kriterijus, bet to padaryti nepajėgia. Pastangos būti tobuliems kiekvienoje gyvenimo srityje, neleidžia būti netobuliems, kritikuojamiems ar klysti. Jų siekiamybė – tobulybė, todėl išgirstą kritiką priima kaip grėsmę.
• Puikybė. Šie žmonės taip save išaukština, jog mano negalintys padaryti nieko blogo, negali suklysti, yra geresni už kitus. Taip puikuodamiesi nepriima nei teisingos, nei neteisingos kritikos. 

Kritika reikalinga visiems ir visose gyvenimo srityse

Kiekvienas turėtume pažvelgti į save ir išsiaiškinti, kaip gi reaguojame į kritiką. Kai kritiką atmetame, ribojame savo pačių protą, emocijas. Atsiribodami ir nenorėdami išgirsti kritikos,  nusprendžiame viską daryti patys, atsisakome priimti naujas idėjas. Tuomet mūsų jausmai ir emocijos nebesivysto ir mes nustojame augti. Kai kurie žmonės bando išvengti kritikos, nes tiesiog… bijo nesėkmės. Bet juk iš to mes ir mokomės! Kritika reikalinga visiems ir visose gyvenimo srityse. Žinoma, ji neturi būti šiurkšti, žiauri ir nemandagi. Juk savo pastebėjimus galima išsakyti švelniai. Nors kritika yra nemaloni, tačiau verčia mus ieškoti atsakymų savyje. Jei nepajėgiame priimti kritikos, nesvarbu, kokia ji bebūtų – teisinga, neteisinga, švelni, šiurkšti ar žiauri – save ribojame ir nesugebame plėtoti užmegztų darbo, finansinių ir šeiminių santykių.  Dėl to dažnai kenčiame ir patiriame didelę visokeriopą žalą.