Perfekcionizmas: kaip atpažinti ir kaip pasveikti?

Perfekcionizmas – perdėtas asmens noras siekti tobulumo. Šiandien apie tai kalbamės su psichologe Laura Alčiauskaite. Psichologė sako, jog „perfekcionizmas siejasi su menkavertiškumo jausmu, didesniu nerimastingumu, menkesne saviverte, dažniau patiriamu socialiniu nerimu. Psichologai nustatė, kad perfekcionistams gresia didesnė rizika susirgti valgymo ar nerimo sutrikimais, depresija, jiems dažniau būdingos savižudiškos mintys“. Ir prasitaria, jog perfekcionizmas vis dažnesnė  XXI a. problema. Todėl apie tai kalbėti tiesiog būtina.

Teigiamas ir neigiamas perfekcionizmas

Psichologė Laura Alčiauskaitė (nuotr. iš asm. albumo)

Pasak Lauros, kai kurie psichologai perfekcionizmą skirsto į adaptyvų (teigiamą) ir neadaptyvų (neigiamą) perfekcionizmą. „Adaptyvus perfekcionizmas pasireiškia tada, kai asmuo kelia sau aukštus reikalavimus ir tikslus, siekdamas gauti tai, ko trokšta. Keliant aukštus tikslus gyvenime, iš tiesų galima daugiau pasiekti, tačiau yra paradoksas, kad labai stiprus tobulumo siekis kartais gali tik pabloginti atliekamą veiklą. Neadaptyvus perfekcionizmas pasireiškia tada, kai išsikeliami pernelyg aukšti tikslai, kurių pasiekti praktiškai neįmanoma, ar kurių siekiant tenka labai brangiai sumokėti. Žmogus tampa tarsi priklausomas nuo sėkmės. Jis įsivaizduoja, kad viską, ką daro, privalo padaryti puikiai, tai, ką jis turi, privalo turėti aukščiausios klasės, o tai, ko pasiekia, turi būti pati viršūnė. Po kurios seka kita, dar aukštesnė viršūnė. Tokia perdėtai aukštai užsikelta kartelė ima neigiamai veikti asmens savijautą ir savivertę. Juk sunku gerai jaustis, kai nepavyksta pasiekti to, ką užsibrėžei, tiesa?“

Perfekcionizmo šaknys vaikystėje?

„Perfekcionizmo priežasčių gali būti įvairių. Dauguma psichologų mano, kad perfekcionizmo šaknų reikia ieškoti vaikystėje. Dažnai perfekcionistais tapę žmonės vaikystėje buvo nepelnytai dažnai kritikuojami, jiems buvo keliami itin aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, ne tik mokytis dešimtukais, dalyvauti olimpiadose, bet ir tapti „Dainų dainelės“ laureatu. Bijodamas nuvilti tėvus ir prarasti jų meilę, vaikas supranta, kad turi visada pirmauti, būti geresnis už kitus. Pagal pasiekimus žmogų vertina ir mūsų visuomenė, kurioje galioja požiūris, jog laimingas žmogus – daug pasiekęs žmogus. Greitas šiandienis tempas, nuolat didėjantys reikalavimai mokykloje, universitete ir darbe taip pat prisideda prie neadaptyvaus perfekcionizmo skatinimo.“

Pasitikrink, ar tau būdingi perfekcionizmo bruožai. Skaityk žemiau pateiktus, psichologės paruoštus, teiginius.

• 

  dollarphoto.com nuotrauka

  Nuolat keli sau itin aukštus tikslus ir reikalavimus. Kartais net atrodo, kad juos pasiekti žmogui netgi neįmanoma. Nepaisant to, tai tau netrukdo juos tokius nusistatyti. Ir nesvarbu, jei aplinkiniai sako, kad tai nerealu. Tau geriau žinoti.

• Neleidi sau suklysti. Jei ką nors atlikdamas pastebi klaidą, kad ir nedidelę, iškart bandai ją ištaisyti. Nors kiti žmonės gali toleruoti nedideles savo klaidas, manai, kad tavo pareiga jas ištaisyti. Ir kuo greičiau.
• Tau būdingas požiūris „viskas arba nieko“. Turi nusistatęs aiškius veiklos kriterijus, kuriuos turi pasiekti. Jei jauti, kad numatytų kriterijų pasiekti nepavyks, tu net nepabandysi. Kokia prasmė stengtis, jei vis tiek nepavyks pasiekti to, ką numatei?
• Svarbiausia viską padaryti 100-u procentų. Nesvarbu, kad įgyvendinai 80 ar net 90 proc. savo numatyto tikslo –  tu nepasiekei galutinio tikslo. Ir tu nesustosi tol, kol to nepadarysi.
• Neįgyvendinti tikslai ir neišpildyti lūkesčiai sukelia tau stiprų nusivylimą ar liūdesį (arba šiuos abu jausmus). Nenustoji savęs dėl to graužti ir įsivaizduoti to, kaip viskas būtų, jei būtum įgyvendinęs tai, ką prieš tai buvai numatęs, gal viskas būtų susiklostę geriau nei dabar. Tokie pamąstymai neretai sukelia ilgalaikę liūdesio būseną.
• Sėkmės tau niekada negana. Pavyzdžiui, vos tapęs skyriaus vadovu išsikeli tikslą gauti padalinio vadovo pareigas, o gavęs šią poziciją sieki tapti generaliniu direktoriumi. Tačiau šie karjeros pokyčiai tavęs nedžiugina, tau negana to, ką jau turi, ir, rodos, tau reikia vis didesnių  ir didesnių pasiekimų, kad pasijaustum laimingas.
• Atidėlioji darbus iki „tinkamo“ momento. Kad pradėtum kažką daryti, lauki vidinio įkvėpimo, kuomet jautiesi „pasirengęs“ maksimaliai išnaudoti savo turimus resursus. Tiesa, kartais tas „tinkamas“ momentas užtrunka ateiti. Kartais ir visai neateina.
• Pastebi netgi tas klaidas, kurių nemato kiti. Žinoma, tai gali reikšti, kad tu esi labai pastabus ir smulkmeniškas žmogus, tačiau tikras perfekcionistas bet kokią klaidelę pastebi iš labai toli. Kartais tos klaidos iš tiesų egzistuoja, o kartais jos tik įsivaizduojamos.
• Esi sau pernelyg griežtas, jei kas nors nepasiseka. Nesvarbu klaida buvo didelė ar visai mažutė, tu dar ilgai nenustoji savęs už tai smerkti. Ar dar reikia paminėti, kokia siaubinga tada tavo savijauta?
• Mėgsti darbus atlikti vieninteliu tau priimtiniausiu būdu. Kiti būdai ar metodai, kuriuos neretai taiko kiti žmonės, tau nepatinka ir yra nepriimtini. Dėl to tau kartais kyla sunkumų dirbant su kitais žmonėmis – jiems tavo pasirinkti metodai neretai atrodo nesuprantami, o tu jiems keli itin aukštus reikalavimus.
• Net ir atlikęs kokį nors darbą, iki paskutinės minutės jį tobulini. Tau nėra neįprasta vardan nesibaigiančio tobulinimo paaukoti miegą ir socialinį gyvenimą. Svarbu, kad darbas būtų atliktas nepriekaištingai, o išsikeltas tikslas pasiektas.
  

  bigstockphoto.com nuotrauka

Perskaičius teiginius, psichologė siūlo: „Nuoširdžiai sau atsakyk iš šiuos klausimus. Ar atpažinai save šiuose teiginiuose? Kiek iš jų yra tau būdingi? Kaip stipriai? Ir kaip manai, ar lengva gyventi tokiam žmogui?“ Jeigu ir atpažinai save šiuose teiginiuose, nesijaudink, išsivaduoti iš neadaptyvaus perfekcionizmo spąstų yra įmanoma ir psichologė Laura skuba į pagalbą, sukurdama 4 žingsnių planą.  

• Įsisąmonink, kad būti tobulam yra neįmanoma. Nagi, pagalvok, ar esi sutikęs tobulą žmogų? Ne, ir aš nesu tokio sutikusio. Visi mes turime savo stipriųjų ir silpnųjų pusių. Žinoma, labai sveikintinas noras yra tobulėti ir savo silpnybes paversti stiprybėmis, tačiau nerealistiškas tobulumo siekimas gali kainuoti pernelyg daug.
• Nusistatyk savo veiklos prioritetus, nuspręsk, kurie dalykai šiuo metu tau yra svarbiausi. Ne veltui mūsų protėviai giežtai bet teisingai sakė, jog vienu užpakaliu visų kėdžių neužsėsi. Taip ir darbų visų nenudirbsi. Pagalvok, kuriuos dalykus galima suderinti, o kuriuos paprasčiau būtų nukelti vėlesniam laikui? Juk prioritetai gali keistis!
• Nustok graužtis dėl savo nesėkmių ir klaidų. Klaidos yra mūsų gyvenimo dalis, jos neišvengiamos. Rudenį teko dalyvauti projekte Airijoje, kur tiesiog gatvėje kalbinome žmones, ir prašėme, kad jie papasakotų mums apie savo klaidas, iš kurių jie sugebėjo pasimokyti. Nustebtum, kiek daug, atrodytų, baisių klaidų tapo naudinga patirtimi ir vertinga gyvenimo pamoka! Nesėkmės užgrūdina, o klaidos suteikia mums galimybę iš naujo įvertinti situaciją ir pačius save, o tai yra svarbus žingsnis į sėkmę.
• Pasistenk tiesiog paprasčiau žiūrėti į gyvenimą. Tobulų žmonių nėra, tad nebūk toks griežtas sau ir kitiems. Juk niekam pernelyg nepatinka tik į aukštus tikslus susitelkę žmonės, pastebintys mažiausią klaidelę bei daug reikalaujantys ne tik iš savęs, bet ir iš kitų, tiesa? Pabandyk suprasti ir priimti aplinkinius tokius, kokie jie yra. Neabejoju, kad šeima bei tikri draugai tave mylės ir vertins ne ką mažiau, net jei ir netapsi Mis ar Misteriu Tobulybe. Juk žmones branginame ne už tai.