Mokykloje išgirdome apie įvairius išradėjus, kūrėjus ir genijus. Išmokome faktus apie galutinius produktus, bet nedaug girdėjome apie jų kūrimą, darbo įpročius, pažiūras ir požiūrius, kurie taip pat yra proceso dalis. Pateikiame Jums kūrybingumo eksperto Michael Michalko (bestselerio „Thinkertoys“ autorius) įžvalgas, kurias jis sukaupė dirbdamas kūrybinio mąstymo srityje. Autorius teigia, kad būtų buvęs dėkingas, jeigu šiuos dalykus būtų išgirdęs dar mokykloje.
Visi gimsta gebėdami mąstyti spontaniškai ir kūrybingai. Žmonės, kurie vėliau gyvenime užsiima kūrybine veikla, skiriasi nuo kitų tik tuo, kad turi tikėjimą, jog gali kurti. Jokie kursai, jokios pamokos negali to išmokyti. Paprastai tariant, kaip galvosi – taip ir bus. Patikėjęs, kad esi kūrybingas žmogus, pradėsi ieškoti būdų išreikšti save ir savo požiūrį.
Naujų idėjų kūrimas yra procesas, į kurį reikia pasinerti. Tam reikia kantrybės ir atsparumo stabdžiams. Tai sunkus darbas, bet būtent jis atneša geriausių rezultatų. Nebūtinai viskas, ką sukursite bus vertinga, bet atsidavimas darbui pamažu ves prie tikslo. W. A. Mocartas yra sukūręs daugiau nei 600 muzikinių kūrinių, Picasso nupiešęs virš 20 000 paveikslų, o Šekspyras parašė 154 sonetus. Tokie darbų kiekiai neatsiranda iš dyko buvimo. Tarp šių skaičių yra ir didieji autorių šedevrai.
Generuojant idėjas, smegenys yra tarsi aktyvuojamos. Darant tai nuolat, didėja ryšiai tarp neuronų, tad tampate kūrybingesni. Pavyzdžiui, norint tapti dailininku pakanka nutapyti po paveikslą per dieną. Taip išugdysite savo kūrybingąją puse ir, be abejonės, būsite geresnis tapytojas nei žmogus, kuris niekada nebandė to daryti.
Smegenys toli gražu nedirba taip paprastai kaip kompiuteris. Ši sistema remiasi patyrimais. Svarbiausia, kad nėra svarbu, ar patirtis tikra, ar išgalvota. Jeigu detaliai įsivaizduosite scenarijus, smegenys priims juos kaip patirtį. Taip galite įprasminti net keisčiausias savo idėjas ir pamažu jas įgyvendinti realybėje.
Kai kurie sako, kad dangus yra mėlynas, ir niekaip kitaip. Iš tiesų, dangus turi daugybę atspalvių. Net fizikos moksle nėra užtikrintų tikslumų: fizikai sutinka, kad šviesa yra ir bangos, ir dalelės, priklausomai nuo to, kaip pažiūrėsi. Tas pats ir su idėjomis – nereikėtų jų vertinti kaip gerų ar blogų, nes tai sunaikina jūsų kūrybingumą. Geriau galvokite apie visas mintis kaip apie galimybes ir stenkitės jų turėti kuo daugiau.
Visada ieškokite būdų patobulinti mintis ir nepasiduokite. Apie Aleksandro Belo išradimą teko girdėti bene kiekvienam. Tačiau dar 10 metų prieš jam užpatentuojant telefoną, vokiečių mokslininkas Filipas Reisas sukūrė prietaisą, kuris laidais perdavė muziką. Jam trūko vos kelių patobulinimų, kad būtų pirmasis išradęs naudojimui tinkamą telefoną, tačiau visi aplinkui tikino jį, kad yra telegrafas ir įtaisas balsui perduoti nėra reikalingas. Jeigu jis nebūtų pasidavęs, telefoną būtume išvydę žymiai anksčiau.
Ekspertai gilinasi į siaurą sritį, tad jų mintys taip pat tampa siauresnės. Tai nėra blogai, nes jie turi išsamias žinias, tačiau priimti naujas, netikėtas idėjas jiems yra sunkiau, nes jos gali sugriauti jų tiesą – būtent todėl nuolat galite sulaukti kritikos. IBM ekspertai teigė, kad kompiuteriams nėra rinkos, nes turėti kompiuterį namuose norės tik 6 žmonės visame pasaulyje. Mūsų kasdienybė įrodo kitaip, tiesa? Nenuleiskite rankų, jeigu kažkas sako, kad jūsų idėjos nereikalingos, neteisingos ar neįgyvendinamos.
Kai bandote kažką daryti ir suklystate ar jums nepavyksta, tai nėra nepasisekimas. Paklauskite savęs, ko išmokote, kas neveikia, kodėl neveikia. Galbūt sužinojote kažką, ko nesitikėjote? Tai patirtis, iš kurios pasimokėte. Ir jeigu sutinkate žmogų, kuris teigia niekada neklydęs, reiškia, jog jis nėra niekada bandęs kažko naujo.
Bet kokia patirtis yra neutrali, tačiau tai, kaip jūs į ją žiūrite, suteikia jai prasmę. Tomas Edisonas, paklaustas, kodėl po 5000 nesėkmingų išradimų jis niekada nepasidavė, net nesuprato, kas yra nesėkmingas išradimas – jis atsakė „Aš tiesiog išradau 5000 neveikiančių daiktų“. Taigi, tik nuo Jūsų priklauso, kaip vertinsite savo darbus ir patirtis.
Atminkite, kad svarbiausia atrasti naują perspektyvą. Nepasikliaukite pirmuoju savo požiūriu, nes jis dažnai būna ribojantis. Išgryninkite problemą, su kuria susidūrėte, užrašykite ją, nupieškite, ar kaip kitaip išreikškite. Tada palikite ją ir išeikite pasivaikščioti, aplinkui paieškokite problemą atspindinčių simbolių ir vertinkite jų ryšį su aplinka (galbūt išdaužtas langas atspindi jūsų santykius, o nuvytusi gėlė – karjerą). Paklauskite, kaip problemą išspręstu 10-metis vaikas, o kaip – jūsų senelis. Pakeiskite savo perspektyvą, iš kurios žvelgiate ir pati problema pasikeis.
Šalin analizes ir logiką, tai apriboja idėjas. Išmokite ne atmesti dalykus, kurie yra neaktualūs, o kaip tik – įtraukti kuo daugiau įvairių nesusijusių detalių, ieškokite tarp jų ryšių. Taip smegenys atras įvairesnius mąstymo būdus, kitaip apdorosite informaciją. Taip gimsta originalios ir netikėtos idėjos, ne veltui Einšteinas sakė, kad vaizduotė yra svarbiau nei žinios.
Jums reikia žinių, bet reikia mokėti ir jas ignoruoti; mąstykite neįprastai, bet mintys neturi būti visiška betvarkė; visos Jūsų idėjos yra naudingos, bet dauguma iš jų bus nepanaudojamos; dirbkite sunkiai, bet raskite sau laiko pailsėti, leiskite mintims nusistovėti; žiūrėkite į tuos pačius dalykus, bet ieškokite kitokių perspektyvų; būkite atkaklūs, bet ne per daug užsispyrę; ieškokite sėkmės, bet priimkite ir nepasisekimus; klausykite ekspertų, bet išmokite ir jų nepaisyti. Neišsigąskite paradoksų, kurie sutinkami norint kurti.
82495
