Tiek daug darbų, o tiek mažai laiko. Taip savo dienas galėtų apibūdinti daugelis. Nenuostabu, kad taip gyvenant, tenka labai daug planuoti, o kai ko nors nespėjame, ar diena nesiklosto taip, kaip norėjome, atsiranda nerimas. Dažnai sakoma, gyvenk šia diena ir džiaukis kiekviena akimirka. Pasakyti lengva, tačiau klausimas, kaip tai padaryti? Atsakyti į šiuos klausimus padeda psichologė, psichoanalitinės psichoterapijos kandidatė, Dovilė Prunskaitė.
Turbūt esate susidūrę su tokia situacija, kai net laisvalaikiu nesugebate atsipalaiduoti, jaučiate vidinę įtampą, nerimą dėl darbo, dėl problemų, dėl kitų dalykų. Leidžiate laiką su draugais, tačiau jaučiatės tarsi negalėtumėte mėgautis ir džiaugtis tuo momentu, nes mintyse nuolat sau primenate: reikia parašyti darbą, pasiruošti egzaminui, parašyti elektroninį laišką, dar nepadariau kažko, – ir taip nuolat. Jeigu su tokia situacija susiduriate tik retkarčiais, jums tikrai pasisekė, o ką daryti tiems, kurie taip jaučiasi nuolat?
bigstockphoto.com
Vienoje ar kitoje gyvenimiškoje situacijoje, kiekvienas tikrai yra ne vieną kartą susidūręs su nerimą keliančia situacija. Nerimas yra viena iš bazinių žmogaus emocijų, kuri mums signalizuoja, kad kažkas yra negerai. Kitaip nei baimė, nerimas dažnai neturi konkretaus objekto, galbūt viena iš priežasčių, kodėl nerimaudami nepatogiai jaučiamės ir yra tai, kad negalime tiksliai įvardinti, dėl ko mes nerimaujame, t.y. negalime įvardinti konkretaus objekto. Kaip ir nerimo rūšių, taip nerimo priežaščių yra tikrai ne viena. Vienas nerimo jausmas gali būti lengviau paaiškinamas, lengviau išsprendžiamas, kai tuo tarpu, kitokio turinio nerimas gali būti sunkiau pakeliamas ir išsprendžiamas. Žmogaus emocijos yra labai sudėtingas reiškinys, dažnai emocijos gali būti persipynusios. Kaip ir kiekviena emocija, nerimas yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Dėl tam tikrų mums svarbių gyvenimo etapų ar aplinkybių nerimauti yra natūralu. Kol nerimas netrukdo santykiams, darbui, poilsiui ir kitoms svarbioms biopsichosocialinėms sritims, tol tai yra normalu ir natūralu.
Yra įvairiausių būdų, kaip galima tvarkytis su nerimu. Yra begalės knygų ir straipsnių rašančių, kad viskas priklauso nuo mūsų minčių, kad stresas ir nerimas yra mūsų minčių produktas, dėl to geriausias būdas susidoroti su nerimu yra pakeisti savo mintis, įtikinti save, kad viena ar kita situacija nekelia mums nerimo, kad mes galime išspręsti visas problemas, kad niekas net nežino, kas turėtų būti pasakyta pristatymo metu ir jei vienas ar kitas žodis bus pasakytas kitaip, tai tikrai niekas nepastebės ir pan. Iš kitos pusės, tokios savęs įtikinimo ir nuraminimo technikos tam kartui gali padėti. Tačiau jei asmuo jaučia nuolatinį, persekiojantį nerimą, tai reikėtų specialistų pagalbos suprasti, iš kur kyla toks nerimas, ką jam reiškia pats nerimas, kaip tai susiję su juo, jo mintimis, išgyvenimais, ankstesne patirtimi ir pan.
Ar jums teko sutikti žmogų, kuris kalba maždaug taip: „Kai padarysiu, pasieksiu, nusipirksiu, išmoksiu X dalyką, tada jau gyvensiu gerai.“ Atrodo, kad tas žmogus, kuris taip kalba, nesidžiaugia ir nevertina to, ką turi šiandien, manydamas ir laukdamas to „gero, geresnio“ laiko. Pastebėjau, kad kai tas „geresnis laikas“ ateina, žmogus sau išsikeltą tikslą (padaryti, pasiekti, išmokti ir pan.) įvykdo, jis vis tiek nesijaučia gyvenantis tame nuostabiame ir taip lauktame laike. Tuomet ir vėl sau pasako: „Ne, tai dar buvo ne tai, bet kai įvyks kažkoks X dalykas, tada tikrai bus geriau!“ Ir taip viskas sukasi ratu. Man tokių žmonių sutikti teko, o jums? O galbūt šiame aprašyme atpažįstate save?
bigstockphoto.com
Aprašyta situacija sukelia labai daug minčių ir klausimų. Pirmiausiai, kaip toks žmogus turėtų jaustis, jei jis negali džiaugtis pasiekimais. Turbūt toks žmogus turėtų jaustis labai blogai, tuščias viduje, vis siekiantis tą vidų užpildyti naujais pasiekimais, bet kartu ir patiriantis didžiausias kančias, kadangi pasiekus naujų pasiekimų yra nusiviliama, tad vėl užsibrėžiami kiti, dar didesni tikslai. Toks žmogus tikriausiai niekada ir nepasieks to siekiamo „geresnio laiko“. Tačiau būna ir kitokių atvejų. Vienu ar kitu laiku, kiekvienas pagalvoja ar greičiau pasvajoja, kad susidarius kitoms aplinkybės jiems bus geriau. Neretai tai ir lieka svajonė apie tuos geresnius laikus, tačiau ta svajonė gali būti labai reikšminga žmogui, nes svajodamas žmogus gali užsimiršti bent trumpam apie esamą realybę, kuri galbūt nėra labai maloni, svajonė gali sukelti labai teigiamų, šiltų jausmų. Po to, svarbiausia grįžti į realybę ir toliau gyventi esamomis sąlygomis ir siekti tų išsvajotų tikslų. Ta svajonė ar ateities vaizdinys gali tarnauti kaip motyvacinė sistema.
Kol visos svajonės ir ateities vizijos yra kontroliuojamos ir netrukdo darbui, santykiams ar kitoms sritims, tol tai yra normalu. Tačiau, jei tokios svajonės pradeda trukdyti gyventi, pradedamas jausti diskomfortas, tuomet reikėtų stabtelėti ir paklausti savęs, kas su manimi darosi, kodėl vis noris galvoti apie ateitį ir bėgti nuo realių pasiekimų ar realių situacijų? Jei yra abejojama dėl savų pasiekimų, visada galima pasiklausti kolegos, draugo ar šeimos nario, kaip mums sekasi, kaip jie mato mus iš šalies. Tokiu būdu sužinoma, kaip mus mato kiti. Gautą informaciją galima palyginti su savo pačių susikurtu vaizdu apie save.
Toks mąstymas tikriausiai niekur nenuvestų, toks žmogus ir liktų savo fantazijų ir siekiamybių pasaulyje. Galbūt toks žmogus liktų labai vienišas su savo skausmu, kurį bandytų išsklaidyti vis didėjančia fantazija ir siekiais.
Pirmiausiai, mano patarimas būtų paklausti savęs, kodėl aš nuolatos siekiu vis kažko kito? Ką man tai duoda ir ką man tai reiškia? Tam tikrais žmogaus gyvenimo laikotarpiais dažnai iškyla egzistencinių klausimų, tuomet ilgalaikėje perspektyvoje verta pasižiūrėti į savo gyvenimą ir susidėlioti savo visus gyvenimo įvykius ar pasiekimus. Kartais grafinis gyvenimo pavaizdavimas žmones nuramina, nes jie visus savo pasiekimus gali perkelti iš beformės materijos į tarkim popierių ir pamatyti, kaip jo ar jos gyvenimas klostėsi, kokie buvo pasiekimai, kur nelabai sekėsi ir pan.
6500
