Būna, kad į susitikimą su draugu nueini pasišvilpaudamas, o po pabendravimo jau išeini prastai nusiteikęs, nors nebuvo nei pykčių, nei ginčo. Arba po sunkios dienos grįžus namo, netikėtai pralinksmina gerai nusiteikę šeimynykščiai. Pasirodo, emocijas žmonės perduoda ne vien pasakydami ką nors liūdinančio ar linksminančio – „užsikrėsti“ kitų žmonių nuotaikomis yra lengviau nei gripu.
Kaip teigia vienas iš emocinio intelekto pradininkų, knygos „Emocinis intelektas“ (angl. „Emotional Intelligence“) autorius Daniel Goleman, jausmai ne visada išsakomi žodžiais, daug dažniau jie reiškiami kitais būdais: per intonaciją, gestus, veido išraišką. Autorius nagrinėja, kaip kitų žmonių veido išraiška ir kūno kalba padeda empatijos turintiems žmonėms suvokti jų nuotaiką, ir kaip, vadovaujantis patirtimi bei emociniu protu, į tai tinkamai reaguoti. Dabar moksliniai tyrimai atskleidė dar daugiau naujų dalykų.
JAV psichologas John T. Cacioppo teigia, kad pokalbio metu žmonės nesąmoningai atkartoja pašnekovo mimikas, gestus, kūno kalbą ir kalbos ritmą. Tai yra gana primityvus instinktas, kuris lemia žmogaus, neturinčio emocinių, psichologinių sutrikimų, gebėjimą empatizuoti. Tuo pačiu, psichologo teigimu, perimamos ir kito žmogaus teigiamos emocijos, tokios kaip entuziazmas ir džiaugsmas, arba neigiamos, kaip liūdesys, baimė, pyktis. Šis modelis vadinamas „beždžionė mato – beždžionė daro“ (angl. „monkey–see–monkey–do“) elgesiu. Kaip tai įvyksta?
Psichologo teigimu, būtent perimta kūno kalba, gestai, intonacijos ir lemia, kad pasijuntame panašiai, kaip pašnekovas. Tai yra, kai mūsų kūno raumenų tonusas padidėja arba sumažėja dėl pakitusios gestikuliacijos, veido išraiškų ir panašiai, mūsų smegenims tai duoda signalą, sukeliantį tam tikrą jausmą. Psichiatrė Judith Orloff savo atliktais tyrimais taip pat patvirtina: pakitę raumenų judesiai specifinėms smegenų ląstelėms – veidrodiniams neuronams – duoda signalą, kuris nulemia mūsų savijautą. Kuo žmonių tarpusavio ryšys yra artimesnis, tuo stipriau šis mechanizmas veikia ir tuo lengviau nuotaika yra perimama.
bigstockphoto.com nuotrauka
Nors empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių siunčiamus signalus yra svarbus civilizuoto žmogaus bruožas, tačiau tai nereiškia, kad bet kokias nuotaikas perimti yra sveika. Pavyzdžiui, gerai yra suprasti, jog kitas žmogus yra išsigandęs ir stengtis jam padėti pasijusti geriau, tačiau perimti šią emociją į savo būseną – jau nėra gerai. Nerimą, baimės jausmą priėmęs ir perkėlęs į savas mintis žmogus gali padaryti klaidingų sprendimų. Tuo pačiu, kiekvienam būtų paranku turėti nuo ko „užsikrėsti“ entuziazmu, teigiamu požiūriu į asmeninį gyvenimą ar darbą ir panašiai. Dėl to ir yra svarbu rinktis bendravimui pozityvius žmones, o ne kupinus destruktyvių minčių.
Štai keli specialistų patarimai, kaip išvengti neigiamų emocijų perėmimo:
Jeigu visi šie patarimai konkrečioje situacijoje nepadeda, padarykite bendravimo pertrauką, pavyzdžiui, nueidami į tualetą, arba išvis nutraukite šį kontaktą, atidėdami pokalbį vėlesniam laikui.
O jeigu susidūrėte su gerai nusiteikusiu, optimizmą spinduliuojančiu žmogumi, atsipalaiduokite ir kuo ramiausiai perimkite jo gestikuliaciją, mimikas, kūno kalbą – priimkite siunčiamą džiaugsmą, – jo niekuomet nebus per daug!