Susitarkime. Prieš pradėdami skaityti ši tekstą, paimkite popieriaus lapą ir jame nupieškite vieno euro monetą. Nupiešėte? Piešinį padėkite į šoną ir skaitykite toliau. Prie jo dar grįšime.
Pinigų reikia visiems ir dėl to niekas nesiginčija, patys pinigai savaime, t. y. banknotai ir monetos, problemų nekelia, tačiau problemų atsiranda tuomet, kai vertybės pradeda prieštarauti vienos kitoms. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo didesnė meilė pinigams, tuo labiau nukenčia žmonių tarpusavio santykiai. Jeigu pinigai rūpi tiek pat, kiek ir santykiai šeimoje, anksčiau ar vėliau viena kažkuri pusė nukentės: tyrimai patvirtina, kad materialistinės šeimos su psichologinėmis problemomis susiduria dažniausiai, nes kuo žmogui svarbesni pinigai, tuo mažiau jis vertina šeimą ir kitus. Ko gero, visa tai jaučia ir aplinkiniai. Susan Fournier ir Marsha Richins atliko tyrimą, kuris parodė, jog dauguma žmonių materialistams priskiria neigiamas charakterio savybes.
Save su kitais lyginame labai dažnai, tai jau esame tarsi įpratę daryti nuo mažų dienų. Pajutę, jog gavome geresnį įvertinimą nei kitas, ar turime geresnį daiktą nei kitas, pasijaučiame gerai. Taip yra ir su pinigais. Britų mokslininkų teigimu, žmonės pastebėję, jog jie turi daugiau pinigų už kitus, pasijaučia laimingi, žmogui yra aktualu, ne tai, kiek jis turi pajamų, o tai, kiek jis turi pajamų, lyginant su kitais. Jeigu dauguma žmonių, kurie turi, ką pavalgyti, turi stogą virš galvos, save lygintų su benamiais, galėtų save laikyti jau pasiturinčiais ir galvodami, kuo jų gyvenimas skiriasi nuo benamių ar skurstančiųjų, jie jausis gerai. Tačiau problema yra ta, kad žmonės dažniausiai lygina save tik su turtingesniais ir geriau gyvenančiais, o ne su vargšais. Stiprus pavydas kitam, kad jis turi daugiau pinigų, gali užgožti kitus gyvenimo trūkumus.
Pažvelkite į darboholikus, ko gero, jie turi užtektinai pinigų, kad galėtų patogiai gyventi, tačiau ar jie jums atrodo laimingi? Dažnai dėl didelio atsidavimo darbui ir noro kuo daugiau užsidirbti, tokie žmonės pervargsta, o leisti uždirbtų pinigų ir patenkinti savo bendravimo poreikius, jie paprasčiausiai neturi kada, nes nuolat dirba. Dideli skaičiukai banko sąskaitoje, bet laimės mažai.
Be abejo, pinigai gali prisidėti prie laimės kūrimo, tačiau, kaip jau minėta, patys savaime jie laimės neatneš, todėl labai svarbu, kaip pinigus leidžiate. Jeigu už pinigus įsigysite bilietus į teatrą, lėktuvo bilietą į svajonių šalį, skaniai pavakarieniausite, pajusite daug didesnį malonumą, laimę ir džiaugsmą nei nusipirkę kokį nors daiktą. Mokslininkai teigia, jog žmogus, leisdamas pinigus mėgstamai veiklai, patenkina savo poreikį bendrauti, užmezga naujas pažintis, patiria neįkainojamų įspūdžių; juk žmogus sociali būtybė, norinti jaustis socialinės grupės nariu. Tyrimų metu padaryta išvada, jog pinigai padeda numalšinti psichologinį skausmą, kurį jaučiame atstumti kitų. Žinoma, tik iš dalies pinigai gali kompensuoti šį poreikį, t. y. būdami turtingi žmonės jaučiasi saugūs ir mažiau sielvartauja, kai nėra priimami kitų, tačiau jeigu žmogui yra primenama, kiek daug pinigų per pastarąjį mėnesį išleido, stresas dėl atstūmimo ir skausmas vėl padidėja.
Susan Fournier ir Michaelas Guiry atskleidė, kad gyvenimu labiausiai patenkinti yra materialinių troškimų neturintys žmonės. Mokslininkai paprašė dalyvių sudaryti sąrašus, kokių daiktų jiems šiuo metu reikia. Išvada buvo tokia, kad laimingiausi yra tie, kurių sąrašai trumpiausi. Atrodytų logiška, kad laimingi tie, kuriems nieko nereikia. Tačiau jiems nieko nereikia ne dėl to, kad jie viską turi, o todėl, kad jie patenkinti savo dabartinimu gyvenimu. Jie moka mėgautis tuo, ką jau turi.
Liege universiteto psichologai teigia, kad pinigai žmonėms, kurie jų turi nuolat, laimės neatneša, nes nauji daiktai, įvairios pramogos tampa kasdienybe ir nebetenka tos pirminės vertės. Taip atsitinka net ir su dažnomis kelionėmis, skaniausiais gėrimai ir valgiais. Be to, žmonės, kurie gauna tai, ko tik užsigeidžia, ilgainiui praranda gebėjimą džiaugtis smulkiais gyvenimo džiaugsmais ir netgi nevertina to, apie ką kiti gali tik pasvajoti.
A. Maslou laimę apibūdino taip: „Kad taptų laimingas, muzikantas turi kurti muziką, tapytojas turi tapyti paveikslus, poetas – rašyti eiles. Žmogus turi tapti tuo, kuo jis gali tapti. Tai mes vadiname savęs aktualizavimo poreikiu… Tai reiškia žmogaus norą išreikšti savo potencialą, glūdinčias jame galimybes, tapti tuo, kuo jis sugeba tapti.“ Ne paslaptis, kad kai žmogus daro tai, ką sugeba ir kas artima jo širdžiai, tuomet netgi tas procesas, kurio metu uždirbami pinigai, yra malonus. T. Kasseris ir R. Ryanas teigia, jog į pinigus besiorientuojantys žmonės praranda savirealizacijos jausmą ir gyvybingumą. Kuo pinigai žmonėms svarbesni, tuo dažniau jie serga depresija, patiria daugiau nerimo ir dažniau turi elgesio sutrikimų.
Dabar paimkite popieriaus lapą, ant kurio nupiešėte monetą. Palyginkite nupieštą monetą su originalios monetos dydžiu. Tai padeda sužinoti, kokią vietą jūsų gyvenime užima pinigai, kuo didesnę monetą nupiešėte popieriaus lape, tuo jūsų pinigų troškimas didesnis.