Mintys ir savitaiga turi didelę įtaką Jūsų gyvenimui. Ar kada nors pagalvojote, kad slaptažodis, kuriame užkoduotas Jūsų tikslas, svajonė ar pažadas, gali padėti pasiekti tai, ko trokštate? Susipažinkite su Mauricio Estrellos istorija. Perskaitę ją nedvejodami pakeisite savo slaptažodį.
Mauricio dėl skyrybų su žmona buvo gana gilioje depresijoje, viskas erzino, kiekvieną dieną kankino mintys apie tai, kaip žmona galėjo taip pasielgti, net darbe paprasčiausias užrašas apie pasibaigusį slaptažodžio galiojimą kėlė pyktį ir gadino nuotaiką. Tačiau šis užrašas apie būtinybę pakeisti slaptažodį buvo lemtingas. Pirmasis slaptažodis skambėjo taip: „Atleisk jai“. Šį slaptažodį, šį paliepimą, vyras turėjo kartoti keletą kartų per dieną, atrakindamas savo kompiuterį, šiuos žodžius kartojo ir mintyse. Slaptažodis galioja 30 dienų, per tiek laiko kartojimas, kad turi atleisti buvusiai žmonai, pakeitė požiūrį į ją ir padėjo susitaikyti su mintimi, kad santuoka baigėsi. Jau po poros savaičių slaptažodį parašyti buvo kur kas lengviau, kiekvieną kartą spausdamas klaviatūros raides, renkant šiuos žodžius, vyras po truputį atleisdavo jai, nuotaika pasikeitė kardinaliai.
Po mėnesio, kompiuteris paprašė vėl pakeisti slaptažodį. Tą kartą Mauricio apsidžiaugė ir pagalvojo, ką dar norėtų pakeisti gyvenime. Kaip manote, kokie buvo rezultatai? Atleisti buvusiai žmonai – pavyko. Sėkmingi buvo ir šie slaptažodžiai: „Visam laikui mesti rūkyti“, „Taupyti kelionei į Tailandą“ (Taip, po trijų mėnesių jis nukeliavo į Tailandą.), „Eiti miegoti prieš 00:00 val.“, „Pakviesti ją į pasimatymą“ (Mauricio įsimylėjo!), „Negerti du mėnesius“, „Nusipirkti katę“, „Kiekvieną sekmadienį matytis su mama“, „Taupyti žiedui“ (Ir ji pasakė taip!).
Psichologė Daiva Grikšienė
Šis metodas išties pakeitė Mauricio gyvenimą! Ko trokštate Jūs? Apie ką svajojate? Ar gali kiekvienas pritaikyti šį metodą savo gyvenime? Teiraujuosi psichologės Daivos Grikšienės („Tavo Psichologas“, UAB Psichologė).
Kaip paaiškintumėte šią istoriją žvelgiant į ją psichologės akimis?
Tai veikia kaip tam tikra savitaiga ir savęs programavimas į priekį, tuo pačiu ir kaip pagalba sau. Tai gali būti kaip išeities taškas ir iš depresinės, ir iš nerimo būsenos, įtampos, ar norint nugalėti baimę. Su šiuo metodu sau gali nusistatyti daugelį tikslų, kuriuos gali pasiekti. Labai svarbus faktorius ir kriterijus yra tai, kiek esi pats nusiteikęs dirbti su savimi, nes ne kiekvienam šis metodas gali tikti. Sakykime, vienam tai gali skambėti kaip nurodymas, kiti tai gali daryti nekryptingai, neįsijaučiant, nesąmoningai, – tokiu atveju, aišku, kad neturėsime tokio rezultato, kaip nurodytoje istorijoje. Bet jeigu sau išsikelsime tokį kaip norą, kad man to reikia, kad man tai yra labai svarbu ir reikalinga, tokiu atveju, esi pats sau linkęs labiau padėti. Pavyzdžiui, istorijoje yra skyrybų atvejis; žmogus skyrybų ir bet kurios kritinės situacijos metu, dažniausiai yra linkęs pirmiausia nesutikti, jis nori neigti situaciją, po to jis nori pykti, dar vėliau – depresuoti. Tokiu atveju, šis metodas geriausiai tinka tame etape, kai tu jau esi nusiteikęs susitaikyti su susiklosčiusia situacija, – tada tu kryptingiau į viską žiūri ir pradedi viską dėliotis.
Ar užtenka 30 dienų tam, kad pakeistum savo gyvenimą?
Istorijoje nurodomas mėnesio laikotarpis, bet šis metodas veikia daug greičiau. Mėnuo būtų su savikontrolės periodais, kad įsitikintum tikslo teisingumu, įvertintum, kiek patinka elgtis taip, kaip yra nuspręsta. Kokie išgyvenami nauji jausmai, potyriai ir įspūdžiai. Šį laikotarpį galima suskirstyti ir į tam tikrus etapus. Pirmosios dvi savaitės būtų reikalingos įpročiui formuoti, nes pirmoji savaitė būtų tas išbandymo etapas, antros savaitės eigoj tai jau pradeda tapti įpročiu ir jau gali nebepajusti, kad tu tai darai savaime. Trečioji savaitė jau perauga į realius veiksmus, tu jau patiki tuo, ką pats sau sakai. O ketvirtąją savaitę, jau pradedi ir daryti tai, ką sau sakai.
Dar yra toks labai įdomus dalykas – organizmo reakcija. To jau nerašo istorijoje, bet tai reikia turėti omenyje. Po darbo su savimi mėnesio, dažniausiai trijų mėnesių eigoje, nori to ar nenori, bet tave patikrina tam tikra situacija arba organizmo reakcija. Testuojama, ar esi pilnai pasiruošęs tai pasiekti. Tai toks raidos dėsningumas, savaiminis toks procesas, kai sau padedi. Pavyzdžiui, per tuos mėnesius organizmas gali vėl kristi į depresiją, patikrindamas, kaip tu į tai reaguoji. Taip pat gali būti, kad susidursi su situacija, kuri pareikalaus tavo jėgų ir pastangų įveikti sunkumus. Skyrybų atveju, netikėtai susitikęs su buvusiąja antrąja puse, tu pats turi save patikrinti, ar tu jam iš tiesų atleidai, ar tik įtikinai save atleisti. Jeigu nuvažiavai į Tailandą, tai turi pažiūrėti, ar tai patiko ir pasijutai patenkintas, o gal reikia nuvažiuoti į kitą šalį. Trys mėnesiai yra tas periodas, kai tu dar kontroliuoji save ir tikslo teisingumą. Juk būna tikslai tiesioginiai, ko tau iš tiesų reikia, o būna ir tokių, kuriuos reikia labiau pasverti prieš paverčiant realybe. Taigi, laikotarpis, kada jau visiškai sau gali padėti, turėtų būti bent 3 mėnesiai. O startinė pozicija tai 2 savaitės, per kurias išugdomas įprotis.
Ar kiekvienas šiuo metodu gali pakeisti konkrečius ir svarbius įvykius/veiksmus/elgesį savo gyvenime?
Pasiekti gali tie, kurie nori skirti laiko sau, kurie ryžtasi dėl savo gerovės atsakingai ir kryptingai padaryti svarbius sprendimus. Na, o tie, kurie turi daug pesimizmo, apie bet kokį metodą bus linkę galvoti „tai primesta ir man to nereikia, tai yra nesąmonė ir blefas“. Yra tokių žmonių, kurie į tai žiūrės labai skeptiškai ir jiems tai nepadės. Yra posakis: „Galima ir iš depresijos karjerą padaryti“. Pesimizmas yra įgimta savybė, o optimizmo reikia mokytis. Aišku, būna išimčių – optimistai iš prigimties, bet čia jau kita tema. Na, o toks metodas padeda ir duoda kryptį tiems, kurie yra nusprendę, jog nori auginti savyje optimizmą ir požiūrį, kuris veda į priekį.
Neretai galima išgirsti, jog jeigu nori, kad kažkas išsipildytų, ar tai būtų noras, ar tai būtų tikslas, jį turi užrašyti. Ką jūs apie tai manote? Kokia yra užrašymo prasmė?
Užrašymas ant popieriaus lapo jau savaime įpareigoja, nes tai yra fizinis veiksmas, kuris leidžia būti atsakingam pačiam prieš save. Sekantis etapas, – tu turi pasidaryti veiksmų planą, kaip pasiekti savo tikslą. Turi stebėti save, kaip tau sekasi kiekvienas uždavinys, su kokiomis problemomis susiduriama. Būna, kad kitą kartą save apgaudinėjame galvodami, kad padarysime ir mes galime padaryti, bet vis atidėliojame konkrečius veiksmus. Esmė: kiekvieno sprendimo pradžia yra planas jam pasiekti. Niekada sau negali sakyti „neturiu laiko“, laiko yra tam, kam jį skiriate. Verta atminti, kad visada pasitikima labiau tais, kurių žodžiai sutampa su veiksmais.
O kai atrodo, kad problemos, su kuriomis susiduriame, yra tokios didelės, kad nežinia, ką su jomis daryti, tuomet svarbu jas išskaidyti dalimis, atskiriant tikrąsias priežastis nuo pseudo-priežasčių. Aišku, kartais reikia sau leisti pabūti akistatoje su savo pačia didžiausia baime, kad ją paleistum pavėjui… Pasidalinsiu viena psichologine technika, kurią galime pritaikyti kiekvienu sprendžiamu atveju (galime į tai pasižiūrėti ir su humoru, ir labai rimtu veidu, svarbiausia, būti atviram su savimi):
Turime problemą? Norėdami ją pašalinti, ieškome atsakymų ir sekame algoritmą:
Tęskite algoritmą kartodami kontrolinį klausimą „Na, ir ką tai reiškia?“ tol, kol rasite sprendimą ir išgirsite: „Na, ir nieko!“ arba „Reikia plano!“ Galite save pasveikinti – problema sunaikinta! O tada gali ieškoti, kurioje vietoje tu jau pats keitiesi, kaip tu esi arti to tikslo, kurį išsikėlei. Tai neturi būti vien popieriuje užrašytas noras, tai turi būti tikslas su konkrečiu veiksmų planu. Kartais naudinga pasikalbėti su pačiu savimi, pabūti sau veidrodžiu.
Faktas: savęs stabdymas veikti reiškia bijoti atsakomybės už savo poelgius ir veiksmus. Kitas faktas: ne visada būtina kopti į kalną, jei gali jį apeiti ir turėti tokį pat rezultatą. Visiems rūpi, ką dėl to darome, kokie yra mūsų veiksmai. Klausimas „o ką pagalvos žmonės?“ turi likti paskutinėje vietoje. Tai, ką jaučiame savo viduje, yra asmeninis reikalas. Gyvenimas juk TAVO. Kiekvienas žmogus, priimdamas sprendimus, turi suvokti, kad būtent jis pats yra tas žmogus, kuris gyvenime turi veikti, spręsti, keistis ir būti toks, koks pats sau pačiam patinka.
Parengė Paulina Botyriūtė
15952
