Faktas: idėjos miršta. Ir devyniais atvejais iš dešimties net nepastebime, kaip jos nukeliauja iš „padaryti rytoj“ sąrašo į „padaryti niekada“ sąrašą.
Tu tikrai tai patyrei.
Galbūt vieną dieną tau netikėtai į galvą šovė geniali mintis, o ją, kadangi proto turi, užsirašei padaryti artimiausią savaitgalį…
Tik vaje – savaitgalį nutiko kažkas netikėto: subjuro orai, išsikrovė automobilio akumuliatorius, pramiegojai žadintuvą… O tavo geniali mintis nusikėlė kitai dienai.
Tai yra dienai, kuri niekada neateis.
Ir štai istorija – pradžioje turėjai neįveikiamą idėją, kuri atneštų tau laimę, sveikatą, turtus ar kad ir ką trokšti, o šiandien jau praėjo pusmetis, kaip joje nepasistūmėjai ne per žingsnį. Bravo.
Jei skaitant šitai atsiminei savo nebaigtus darbus, štai, ką siūlau – pamiršk. Tavo senos idėjos seniausiai žuvo ir supuvo.
„Idėjos pūva. Nenaudojamos jos sugenda.“ – Steve Corona
Žinai kuo panašus pienas ir genialios mintys?
Atsakymas: abu šie dalykai turi galiojimo laiką. Maždaug nuo trijų dienų iki dviejų savaičių. Ir keisčiausia tai, kad dauguma žmonių šito nesuvokia. Jie planuoja, galvoja, nebaigia senų darbų ir kuria naujus…
…Tikėdami, kad jie spės viską kada nors padaryti.
Toks mąstymas toks populiarus, kad juo užsikrečia vis net milžiniškų įmonių vadovai. Jie rengia darbuotojams konkursus ir proto šturmo (brainstorming) sesijas, vien kad jie sugalvotų naujų būdų patobulinti verslą.
Tačiau štai klausimas: Ko verti šimtai genialių idėjų, jei iš jų visų nepanaudojama nė viena?
„Mes rikiuojame savo mintis tol, kol jos miršta, vietoj to, kad bandytume jas prikelti gyvenimui.“ – Brian G. Jett
Didžiausia bėda su idėjomis yra, kad tai tėra mintys. Jei nėra krutinamos ir atnaujinamos – jos miršta ir pasimiršta. Priežastys, kodėl tai gali nutikti, yra dvi:
a) Minčių neišsaugai kitur nei galvoje.
Žmogaus galva (nors ir būdama be galo sudėtingu aparatu), pasižymi viena savybe – ji velniškai greitai pamiršta abstrakčias idėjas. Kuo tavo mintis abstraktesnė – tuo didesnė tikimybė, kad ją greitai pamirši.
Tai jau 1885 metais pastebėjo psichologas Hermann Ebbinghaus ir net išvedė atminties formulę – naujos mintys iš galvos dingsta eksponentiškai, priklausant nuo minties svarbumo ir praėjusio laiko.
Taigi jei nenori pamesti minčių – išsaugok jas kitur, nei savo galvoje.
Ir tai gali padaryti, kad ir kaip tau patogiau. Nėra didelio skirtumo ar tekstu, ar piešiniais, ar įrašant garsu. Svarbiausia, kad išsaugotum ir atsimintum.
b) Mintis atidedi vėlesniam ir tariamai geresniam laikui.
Aš suprantu tavo situaciją – tu sugalvojai genialų būdą pasiekti savo svajonių tikslą ir nenori iššvaistyti galimybės veltui. Bet per atidėliojimą ir planavimą pamiršti svarbiausią dalį – pradžią.
Ne, aš nesakau, kad geriau mesti pradinius pasiruošimus ir nerti stačia galva į pusmetrio gylio tvenkinį. Aš tik sakau, kad vien pasiruošimais tikslo nepasieksi.
Geriausiu atveju tu tik įkliūsi į planavimo sukeltą paralyžių. Blogiausiu – per laiką idėja pasimirš arba praleisi progą ją panaudoti.
Taigi ką daryti, kad visgi idėjos nesupūtų griovyje? Atsakymas paprastas: pradėk daryti. Bent per žingsnį. Vos tik tau į galvą šaus mintis – iškart ją panaudok.
Ką su savo naująja idėja darysi priklauso tik nuo tavęs. Rekomenduoju tris galimus kelius, jei nenori numarinti galbūt net labai geros minties.
1) Išsaugok. Jei neturi laiko šią akimirką, bet žinai, kad turėsi vėliau.
Jei akimirką, kai minties kulka perveria tavo galvą esi užsiėmęs – nemesk darbo, o mintį užsirašyk, nusipiešk, įsigarsink ar kitaip išsaugok.
…O išsaugojęs pamiršk iki kol pabaigsi pradinį užsiėmimą.
Nes darbo metu galvodamas apie naujus planus tu tik sabotuotum savo pasiekimų kokybę. Juk nenori prastai atliktų darbų, tiesa?
Tik vėliau, jau turėdamas laiko, peržvelk idėją dar kartą ir nuspręsk, ką su ja daryti. Geras idėjas suplanuok darymui, o blogas išmesk velniop. Paprasta.
2) Padovanok idėją kitiems. Jei neturi laiko šią akimirką ir žinai, kad neturėsi niekada.
Pasakyk man, kokia tau nauda iš idėjos, kurios niekada neįgyvendinsi?
Atiduodamas mintį kitiems (pvz. feisbuke arba papasakojant draugams) duosi progą kažkam ja pasinaudoti. Galbūt tau pačiam mintis nėra itin patraukli ar neturi jai laiko, bet kiti gali būtent jos ieškoti.
…Ir ką žinai, galbūt ateityje kas nors pasakys TAU ačiū už genialią mintį. Ir taip, rodos, net nesistengiant pakeisi pasaulį.
3) Imkis tučtuojau. Jei turi bent truputį laiko arba žinai, kad greitai jo turėsi.
Nes tau daug nereikia. Vos dviejų minučių.
Per artimiausias dvi minutes išjunk grojančią muziką, filmą, internetą ir viską, kas gali trukdyti. O tuomet išsitraukęs patikimą sąsiuvinį ar atsidaręs tekstinį failą kompiuteryje pradėk planuoti.
Kad ir be jokios tvarkos surašyk visus darbus, kuriuos tau reikia įgyvendinti, kad išpildytum savo idėją. Ir aš kalbu apie VISUS darbus. Įterpk net ir tokius kaip „nueiti į parduotuvę ir nusipirkti pieštuką“.
Tos dvi minutės yra tavo laiko limitas. Tiek turi tam, kad surašytum kuo daugiau punktų. Žingsneliai neprivalo būti sklandūs, gražūs, tinkami, atrinkti ar tiksliai suformuoti. Svarbiausia, kad jie būtų.
Padaryk tai, kol mintis nedingo iš galvos. Ir Tu jau būsi visu žingsniu pirmesnis už kitus ir net save.
„Pradžia – daugiau nei pusė viso darbo.“ – Aristotelis
Tuomet ateina lengvoji dalis – darymas. Tu jau turi idėją, turi planą. Nors planas nėra idealus, bet jau gali jo imtis. Suplanuok pirmąjį žingsnį rytojaus rytui arba gal net šiandienos vakarui.
Sunkiausia dalis yra pereiti iš „turiu idėją“ erdvės į „turiu planą“ erdvę. Kai tai padarai tavo tikslui atvertos visos durys. Dabar jau gali ne tik svajoti kažką padaryti (ir niekaip nepradėti), bet ir savo svajonės siekti.
Taigi eik – imtis to dalyko, kurį atidėliojai jau ilgą laiką. Pradėk rašyti knygos planą, atnaujink prieš pusę metų pamirštą tinklaraštį, nupiešk naujausio savo paveikslo eskizą ar pasiskirk laiką rytojaus ryto treniruotei.
Nes jei nieko nesiimsi – nieko ir nepasieksi. Paprasta.
„Idėjos yra kaip kojos: ko jos vertos, jei negali bėgioti ar daryti špagatų?“ – Jarod Kintz
O dabar klausimas tau: Kokį dalyką jau ilgą laiką nori daryti, bet niekaip neprisiverti pradėti?
Parašė
3731
