Kalėdų tradicijos pasaulyje skiriasi, bet vis tik tai – šventė, kurią vienaip ar kitaip švenčia visas pasaulis. Vieniems tai – religinė šventė, kitiems – labiau komercinė. Nepaisant to, Kalėdos žavi visus. Tad labai įdomu sužinoti, kokių didžiausių metų švenčių papročių galima rasti keliaujant aplink pasaulį.
Kosta Rikoje Kalėdas simbolizuoja prakartėlė, vadinama Pasito. Tai pagrindinė Kalėdų dekoracija, ir, mums neįprasta, bet puošiama gėlėmis ir egzotiniais vaisiais. Svarbu, kad prakartėlę ruoštų visa šeima kartu. Neatsiejamas akcentas – kiparisų vainikai, puošti raudonomis kavos pupelėmis. Šioje šalyje daug Romos Katalikų, todėl Kūčių vakare lankomos Piemenėlių mišios, vadinamos Misa de Gallo (Vidurnakčio mišios).
Vokietijoje itin svarbus yra Adventas. Adventų vainikai puošia kiekvienus namus, 24–iuose langeliuose paslėptos mažos dovanėlės. Kitas Advento vainiko variantas, eglių vainikas su 4–iomis žvakėmis, gerai pažįstamas ir mums. Įdomu tai, kad Vokietijoje vieniems dovanas neša Kalėdų Senelis, Weihnachtsmann, o kitiems – Kristaus vaikas, Christkind. Be šių veikėjų, yrair raguota pabaisa Krampus, kuris ateina nubausti negerų vaikų.
Pietų Pusrutulyje Kalėdos – vasaros šventė. Mokyklos uždarytos, tad šeimos vyksta atostogauti ar turistauti. Kūčių vakare miestų gatvėse girdisi daug giesmių. Šventiniai valgiai čia taip pat labai svarbūs. Kalėdų pietums patiekiamas keptas kalakutas, antis, jautiena arba visas paršelis su daržovėmis ir geltonais ryžiais su razinomis. Po pagrindinio patiekalo gardžiuojamasi labai saldžiu tradiciniu Malva pudingu. Manoma, kad jo pavadinimas rodo, kad seniau į padažą buvo pilama saldaus Malvasia vyno.
Meksikoje Kalėdinis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio 12 iki sausio 6 dienos. Atliekama eilė procesijų, vadinamų Posada, simbolizuojančių Juozapo ir Marijos kelionę. Vaikai net 9 kartus skirtingomis dienomis su žvakėmis vaikšto į skirtingus namus, kur padainuoja, bet jiems atsakoma, kad nėra vietos apsistoti. Per paskutinę Posada Kūčių vakare jie šiltai sutinkami, įleidžiami į kambarį, o tada prasideda šventė, kurios metu kalbamos maldos, deginamas medis ir šaunami fejerverkai.
Pasiekęs Australiją, Kalėdų Senelis vietoj elnių pasikinko 6 baltas kengūras, ar bent jau taip dainuojama populiarioje australų Kalėdinėje dainoje. Spėjame, kad ir šiltą raudoną kostiumą pakeičia šortukais? Australijoje pasakos apie sniegą ir baltas Kalėdas lieka tik pasakomis. Nors kai kurios šeimos dekoruoja Kalėdų eglutes netikru sniegu, galima pastebėti, kad Kalėdos yra labiau prisitaikę prie klimato ir vystosi šiam žemynui artimesnės tradicijos. Paplūdimiuose rengiamos iškylos, o tradiciniams pietums patiekiamos jūros gėrybės, tokios kaip krevetės ir omarai.
Kanadiečiai jau seniai nepritaria suomių teigimui, kad Kalėdų Senelis yra kilęs iš Suomijos. Kanadoje šis personažas labai svarbus ir, manoma, kad tai – jo gimtoji šalis. Toronte vyksta vienas didžiausių pasaulyje Kalėdų paradų, kuriame žygiuoja virš 2000 dalyvių. Kanadiečių Kalėdos neišvengiamai kvepia sausainiais: kiekviena šeima gamina savo mėgstamiausius sausainius, kuriuos po to nešasi į svečius ir dovanoja vieni kitiems. Taip surenkama įvairių sausainių kolekcija, kuria galima gardžiuotis per šventes.
Prancūzai namus užpildo subtiliu aromatu, kurį skleidžia deginami vyšnių rąstai, apšlakstyti raudonu vynu. Šie rąstai ir žvakės būna paliekami nakčiai, kad nušviestų kelią Marijai ir Juozapui. Kartu paliekama ir maisto bei gėrimų. Prancūziškose prakartėlėse galime išvysti netradicinių figurėlių: mėsininką, kepėją, kunigą ir net policininką.
Keista, bet Kalėdų Senelio šalyje žinomas ir dar vienas svarbus veikėjas: Kalėdų Ožka, Joulupukki. Dabar šitaip suomiškai vadiname ir patį Kalėdų Senelį, tačiau baugius mitus ir legendas mėgstančioje šalyje seniau šiuo žodžiu buvo vadinama gąsdinanti baisi ožka, kuri reikalaudavo dovanų ir, toli gražu, pati jų neduodavo. Vis dėlto ilgainiui, ji pradėjo ir dovanoti, o paskui šią pareigą perėmė Kalėdų Senelis, kurį visi pažįstame.
Brazilijoje vaikai laukia Gerojo Senelio, Papai Noel arba Bom Velhinho. Šalia lango jam paliekama kojinė, kurią jis iškeičia į dovaną. Iš Brazilijos kilusi ir daugeliui jau žinoma slapto draugo ar slaptų angelų tradicija, kai išsitraukiamas vardas žmogaus, kuriam visą mėnesį paslapčia daromos mažos staigmenėlės. Atėjus Kalėdoms, paaiškėja, kas gi tas angelas.
Kinijoje yra tik maždaug 1% Krikščionių, tad religinės Kalėdų tradicijos čia mažai kam pažįstamos (nepaisant to, kad čia pagaminama dauguma dirbtinių Kalėdų eglučių). Tačiau žmonės ir čia mini šią šventę, ypač didžiuosiuose miestuose. Kalėdų simbolis čia yra obuolys, galbūt todėl, kad Kūčios kiniškai vadinasi Ping An Ye, tuo tarpu obuolys Ping Guo.
Išaušęs Kalėdų rytas Zimbabvėje minimas mišiomis, po kurių visi grįžta namo ir pietauja bei keičiasi dovanomis, o šventė tęsiasi visą dieną. Šioje šalyje muzika yra neatsiejama nuo Kalėdų. Prie namų pastatomos kolonėlės, iš kurių garsiai sklinda mėgstamiausia muzika, pradedant nuo tradicinių afrikietiškų ritmų, baigiant šiuolaikine muzika.
Japonijoje, kaip ir Kinijoje, mažai Krikščionių. Kalėdos čia – tiesiog laikas, kada skleidžiamas džiaugsmas ir gerumas, nesusimąstant apie religines priežastis. Čia labiausiai šven2iamas Kūčių vakaras, panašus į Valentino dieną: jį poros dažniausiai praleidžia romantiškai vakarieniaudami ar tiesiog leisdami laiką kartu bei pasikeisdami dovanėlėmis.
7202
