Kaip atrasti meilę socialiniuose tinkluose? Atsako porų psichologė Karolina Bajoriūnienė

Socialiniams tinklams užimant vis svarbesnę vietą mūsų gyvenime, dažnas gyvas pažintis iškeičia į mobiliąsias aplikacijas bei pažinčių svetaines. Apie tai, kaip virtualus bendravimas keičia mūsų santykius ir kokie pavojai tyko, pasakoja porų psichologė Karolina Bajoriūnienė.

Socialiniai tinklai darosi vis paprastesni ir „greitesni”, pavyzdžiui, „Tinder“ potencialius partnerius renkamės tik pagal nuotrauką. Kaip išvaizdos pavertimas prioritetu gali paveikti tolimesnius santykius?

– Žiūrėdami į kitą žmogų, nesvarbu, per kompiuterio ekraną ar gyvai vakarėlyje, visuomet atsiminkite vieną dalyką: kaip ir mes norime atrodyti geresni, taip ir jis. Visgi tai nereiškia, jog reikia sumenkinti nepažįstamąjį ir nusiimti rožinius akinius, tačiau verta sumažinti jų skaistumą.

Dažnai žmonės, žiūrėdami į nuotraukas, kliaujasi tokia logika: „jis/ji gerai atrodo, todėl man tinka”. Iš tiesų reikėtų labiau įsigilinti į fotografijas, pavyzdžiui, jei vyrui nepatinka pernelyg prisižiūrinti moteris, jis turėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek nuotraukose ji yra investavusi į save. Jei mergina yra rami ir nori sėslaus partnerio, verta patyrinėti jo pomėgius: tai, kad jis nuotraukose ant motociklo, burlentės, jodinėja, linksminasi vakarėliuose ir pan. greičiausiai sako, jog žmogus labai aktyvus ir dėl to judviejų santykiuose gali kilti problemų.

Atidūs turėtų būti ne tik tie, kurie renkasi, bet ir tie, kurie publikuoja nuotraukas: susikūrę anketą, pasistenkite naujoko akimis įvertinti, kokią žinutę apie jūsų nuotaiką, veiklas ir charakterį ji siunčia. Galbūt sudėjote gražiausias savo nuotraukas, tačiau jos klaidina?

shutterstock.com

Nemažai jaunų žmonių yra susidūrę su tokia situacija: iškart po skyrybų draugai skatina, o kartais net patys sukuria anketą pažinčių svetainėse. Argumentuoja tuo, jog virtualus flirtas ir vaikščiojimas į pasimatymus padės prasiblaškyti. Kokią įtaką tai daro po nesėkmingų santykių dar neatsigavusiam žmogui?

– Tai, kaip greitai žmogus galės įsitraukti į naujus santykius, priklauso nuo to, kiek jis jaučiasi emociškai pažeistas. Visgi nėra labai sveika iš vienų santykių iškart šokti į kitus. Nemanau, kad draugai turėtų imtis tokių drastiškų priemonių, ypač jei žmogus sako „nenoriu, nedaryk“. Jei visgi aplinkiniai anketą ima ir sukuria, tai nėra tie draugai, kurie sugeba išjausti šalia esantį. Iš šono viskas atrodo labai paprasta, tačiau būnant toje situacijoje dažnai net pats santykius nutraukęs žmogus nežino, ko iš tikrųjų nori. Geriausias būdas padėti – visada būti šalia, nesvarbu, ar kartu liūdėti, ar išeiti į vakarėlį.

Suradę, atrodo, TĄ vienintelį, skubame į pirmąjį pasimatymą. Ar verta kliautis pirmuoju įspūdžiu? Kokius signalus mums siunčia kūnas, ko galbūt nesuvokia sąmonė, kad prie žmogaus nesijaučiame jaukiai?

– Pirmuoju įspūdžiu kliautis tikrai verta. Viena iš šeštąjį jausmą aiškinančių teorijų yra ta, kad smegenys labai greitai apdoroja informaciją pagal ankstesnes patirtis, skaitytą medžiagą ir visas kitas žinias, kurias sukaupėme nuo pat gimimo. Kadangi apdorojimas įvyksta žaibiškai, sąmonė to nepriima, nes neturi faktinių įrodymų.

Todėl labai svarbu „pagauti“ pirminį jausmą, nes paskui labai greitai įsijungia logika. Kai kalbu su smurtą patyrusiomis moterimis, visos tvirtina, kad „nebuvo jokių požymių“, „niekas negalėjo įtarti“ ir pan., tačiau iš vėlesnių pasakojimų paaiškėja, kad jos arba neatkreipė dėmesio per pernelyg skaisčius akinius, arba save apgavo. Pavyzdžiui, trenkimą kumščiu per stalą ir susierzinimą galėjo priimti kaip nuovargį darbe ar vyriškumą, tačiau tai gana aiškus ženklas, kaip žmogus reaguoja į pyktį.

Atkreipti dėmesį ir į žmogaus užsiėmimus. Pavyzdžiui, jei mergina yra labai ekstremalių pojūčių mėgėja, vadinasi, ji turi išlieti tam tikrus jausmus, todėl gali būti, kad teks susidurti su jos emocionalumu. Tačiau tai nebūtinai yra blogai.

Ar pernelyg susikoncentravus vien į virtualų pasaulį nekyla pavojus nepastebėti greta esančių potencialių partnerių? Kuo apskritai žalinga įnikti į pažinčių svetaines ir mobiliąsias aplikacijas?

– Didžiausias pavojus yra tame, kad žmogus pažinčių tinklalapiuose randa didesnį, įvairesnį pasirinkimą potencialių partnerių, o kartu ir įdomesnes temas: su vienu gali pasišnekėti apie vienus dalykus, o su kitu – kitokius. Realybėje sutiktas žmogus nebeatstoja virtualios erdvės, kadangi nesugeba patenkinti visų poreikių – juk internete tam pasitelkiamas ne vienas, o, pavyzdžiui, 5 pašnekovai. Pernelyg įsitraukti į tokį bendravimą tikrai nėra labai sveika.

Gana dažna situacija: mergina, antrą pusę radusi internete, tuoj pat išsiregistruoja iš pažinčių svetainės, tačiau iš vienišų draugių sužino, jog vaikinas toje erdvėje vis dar aktyvus. Tuomet prasideda įvairūs „patikrinimai” ir provokacijos apsimetus kitu žmogumi. Kaip iš tiesų derėtų spręsti tokią situaciją?

– Šios situacijos sprendimas labai priklauso nuo žmogaus brandos, suvokimo, amžiaus ir orientacijos į santykius. Gali būti, kad vienas iš partnerių labai įninka į santykius ir pradeda galvoti, jog sutiko TĄ vienintelį, tuo tarpu antroji pusė vis dar užsiima paieškomis. Provokacijos nėra prasmingos, verčiau atvirai pasikalbėti, kadangi taip galima geriau pažinti partnerį.

Jei pasakius „aš esu linkęs į rimtus santykius ir norėčiau, kad juos kurtume be trečiųjų asmenų” ir praėjus šiek tiek laiko pamatote, kad partneris vis dar aktyvus pažinčių svetainėse, tai yra aiškus komunikacijos spragų ženklas. Jei jūsų poreikių negirdi šiandien, galbūt neišgirs ir rytoj?

shutterstock.com

Beje, į tai atkreipkite dėmesį pačioje bendravimo pradžioje. Iš to, kaip žmogus girdi draugų ar biologinės šeimos poreikius, kaip su jais bendrauja, galima padaryti tam tikras išvadas. Labai svarbu, kaip žmogus atsiliepia apie buvusiuosius. Jei tik blogai, galbūt jis dar gyvena išsiskyrime ir jam dar per anksti kurti kitus santykius. Jei šneka vien tik gerus žodžius, vadinasi, nelabai realiai mato situaciją. Tai gali būti įspėjamasis ženklas, kad teks konkuruoti su dievinamu buvusiuoju.

Net ir realybėje susipažinusioms poroms pasitaiko, jog vienas iš partnerių prisiregistruoja pažinčių svetainėse ir teisinasi, jog nori „tik pabendrauti”. Kaip antroji pusė turėtų reaguoti į tokį ženklą: suprasti kaip realų pavojų santykiams ar tiesiog pakvailiojimą?

– Neištikimybė per vieną dieną tikrai neatsiranda. „Tik pakvailiojimas” paprastai nėra tik pakvailiojimas. Jeigu žmogus yra atsidavęs savo partneriui ir apsisprendęs būti su juo, nemato prasmės kito paieškose. Gali būti, kad partneris nepatenkina vieno reikalingo niuanso, pavyzdžiui, negali tiek išklausyti, todėl renkamasi internetą. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet koks santykis vystosi, nestovi vietoje – arba sumenksta ir pradingsta, arba „išsprogsta”.

Pasakymas, jog „tik užsiregistravau” ar „tik pažiūrėjau” gali reikšti norą įsivertinti rinkoje. Dažniausios to priežastys – atsiradę nauji asmeniniai poreikiai, kažkokių poreikių nepatenkinimas, vidurio amžiaus krizė ir pan. Niekas šiaip sau neatsitinka.

Vis dažniau įninkame į išmaniuosius telefonus, naršome net eidami gatve ar susitikę su seniai matytais pažįstamais. Kaip apskritai socialiniai tinklai veikia santykius? Ką daryti pastebėjus, jog antra pusė nuo jų priklausoma?

– Naršymas yra priklausomybė, o su ja nieko negalima padaryti tol, kol žmogus pats nesupranta, kad gali būti priklausomas. Jei problemą mato bent vienas iš partnerių, vadinasi, ji egzistuoja, santykis genda ir negalima to praleisti pro akis. Tačiau jei abiems tinka atsigulus žvakių šviesoje naršyti Feisbuke, o ne kalbėtis, mylėtis, niekas neturi teisės reguliuoti – kiekviena pora kuria savo taisykles.

Daugiau informacijos: www.porupsichologas.lt