shutterstock.com
Tėtis – vienas svarbiausių žmonių mūsų gyvenime. Daugelis prisimename jo tvirtą ranką lydint į pirmą klasę, trumpus, tačiau pačią širdies gilumą pasiekiančius paguodos žodžius bei nuo rūpesčio pamažu žylančius plaukus. Visgi artimas ryšys su tėvu suteikia ne tik pačius šilčiausius mažų dienų prisiminimus, bet, anot psichologų, nulemia ir jau suaugusio vaiko gyvenimą.
Dažniausiai yra pabrėžiama motinos reikšmė vaiko gyvenime, o Motinos dienos šventimo tradicija kol kas yra daug ryškesnė, nei Tėvo dienos. Tačiau šiuolaikinė psichologija tėvo vaidmenį vaiko auklėjime laiko ne mažiau svarbų nei motinos. „Mama ir tėtis – tai dvi lygiavertės vaiko pasaulio dalys. Jie yra tokie patys svarbūs, ir tokie išlieka visą gyvenimą“, – teigia ir psichologė Dorota Oleškevič.
Pozityvus, stiprus ryšys su tėvu yra svarbus ne tik laimingai vaikystei, bet ir visai vaiko ateičiai, įrodo skirtingi psichologiniai tyrimai, kurių išvados glaustai yra tokios:
· Vaikai, kurie auga kartu su tėvais, turi mažiau elgesio sutrikimų.
· Šie vaikai pasiekia geresnių mokslo rezultatų.
· Turėję stiprus ryšius su tėvais vaikai ateityje yra ekonomiškai sėkmingesni.
· Jeigu tėvas yra švelnus, palaikantis, įsitraukęs į tėvystę, tai daro didelį teigiamą poveikį vaiko kognityviniam, kalbiniam ir socialiniam vystymuisi.
· Stiprus ryšys su tėvu padeda vystytis vaiko gebėjimui jausti pilnatvę ir pasitikėjimą savimi.
· Pirmieji ryšiai su tėvu turi įtakos visiems kitiems santykiams, kurie bus kuriami ateityje su draugais ir mylimaisiais. Dukros dažniausiai linksta kurti santykius su vyrais, kurie yra panašūs į tėvus. Jeigu tėvas buvo mylintis, švelnus, jos ieškos tokių savybių ir vyruose. Sūnūs tuo tarpu taps panašūs į savo tėvus. Taigi jeigu tėvas buvo šiurkštus, kontroliuojantis, dominuojantis, sūnus gali tai priimti kaip normalias, siektinas vyro savybes. Ir atvirkščiai – jeigu tėvas buvo mylintis, malonus, palaikantis, apsaugantis, sūnus irgi norės toks būti.
· Mergaitėms, kurios turi gerus santykius su tėvais, geriau sekasi tiksliuosiuose moksluose.
· Berniukams, kurių tėvai yra stipriai įsitraukę į tėvystę, mokosi geresniais pažymiais ir geriau išlaiko egzaminus.
Psichologės D. Oleškevič teigimu, pilnas vaiko pasaulis susideda iš mamos ir tėčio, kurie jo auklėjime atlieka skirtingas funkcijas, būtinas, kad susiformuotų brandi asmenybė. „Mama yra atsakinga už emocinę dalį: ji atjaučia, rūpinasi, paguodžia, moko atjausti kitus, duoti meilę. Jos meilė yra besąlyginė. Tuo tarpu tėtis yra atsakingas už logiką, veiksmą. Per tėtį vaikas mokosi ribų, jo meilė turi sąlygas. Vaikui kažką gerai padarius, tėtis pasako, kad juo dėl to didžiuojasi. Vaikas supranta, kad reikia kažką daryti, įveikti kliūtis, kad ateitų pasitenkinimas. Per tėtį vaikas mokosi sėkmių ir nesėkmių. Jeigu vaikui nesiseka, verkti jis bėga pas mamą, o jeigu nori sužinoti, kaip išspręsti tą kilusią problemą – eina pas tėtį. Tuo pačiu būtent tėčiai ugdo vaikų savarankiškumą“, – aiškina D. Oleškevič.
Kita tėčio funkcija, pasak psichologės, yra socialinė: matydamas, kaip tėtis ir mama bendrauja tarpusavyje, vaikas mokosi to bendravimo, ir čia tėvo vaidmuo yra labai svarbus. „Vaiko akimis, tėtis yra galios, kurią norėtųsi perimti, įsikūnijimas. Jeigu tėtis yra suprantantis, rūpestingas, gerbiantis mamą, vaikas mokosi, kaip megzti pozityvius ryšius su žmonėmis“, – sako D. Oleškevič.
Tėvas, psichologo teigimu, daro labai didelę įtaką ir vaiko savo tapatumo suvokime: berniukai yra linkę lygiuotis į tėvus, dėl to tvirto, gero tėvo pavyzdys juos motyvuoja, o dukterims yra svarbu, kad tėtis jas gerbtų, skatintų, sakytų komplimentus, tuomet jos ir ateityje išlaikys aukštą savigarbą. Tiek sūnums, tiek dukroms tokie tėčiai įskiepija aukštą savivertę, pasitikėjimą savimi.
„Jeigu šeima išsiskiria, labai svarbu, kad vis tiek ryšys su tėvu išliktų stiprus. Mamos tokiu atveju jokiu būdu neturėtų peikti tėčio arba riboti bendravimo, kitaip vaikas vis tiek svajos jį ir net idealizuos. Su tėčiais, kaip ir su mamomis, ryšys yra be galo svarbus, ir išlieka toks visą gyvenimą“, – tikina psichologė.
4937
