Pas psichologus žmonės ateina vedami kokių nors juos kamuojančių problemų. Tos problemos neleidžia žmogui būti laimingam, o laimės trokšta visi. Dažnai klausiame, kaip prisijaukinti laimę, kas trukdo būti laimingiems, tačiau šiandien tokių klausimų psichologams neužduosime. Ieškodami laimės receptų, nusprendėme jiems užduoti vieną ir tą patį klausimą: „Kas jums yra laimė ir kaip ją susikuriate?“ Galbūt atsakymuose ir tu rasi savąjį laimės receptą, kurio ieškojai.
Psichologė Eglė Visakavičiūtė:
„Paskutiniu metu gyvenime mėgstu remtis Dr. Marshall Rosenberg (psichologo) pateiktu pavyzdžiu apie meilę: „Ar tu mane myli?“ – paklausė ji, „Kada?“ – paklausė jis atsakydamas. Lygiai tokį patį principą taikau ir kalbant apie laimę. Ar aš esu laiminga..? Kada? Gyvename emocijomis, detalėse (-ėmis). Kas vakar suteikė laimę, šiandien nebeturi prasmės, ir atvirkščiai. Visada laimingų, kaip ir visada nelaimingų, nebūna.
Linkiu nejausti reikmės būti laimingiems nuolatos. Priimkime liūdesį, baimes, kaip savo esybės dalį, pagyvenkime su jais, pabūkime, pamąstykime. Priėmus save visokį, nustojus save versti, pasaulis gali tapti paprastesnis, šviesesnis, jaukesnis. Manau, kad kaip ir savo nelaimę, taip ir laimę kuriame savo mintimis, požiūriu. Psichologijoje egzistuoja toks terminas – „save išpildanti pranašystė“. Jo pagrindinė mintis yra tokia, kad ko mes tikimės iš aplinkos, tą mes ir gauname, mūsų nusiteikimas ir nuostatos atsispindi mus supančiuose žmonėse. Jeigu mes šypsomės ir skleidžiame pozityvią energiją, aplinka reaguoja taip pat ir atvirkščiai. Pabandykite visą dieną šypsotis ir juokauti, kalbėti kuo daugiau pozityvių, malonių dalykų, ne tik kitiems, bet ir sau. Dienos pabaigoje, pamąstykite: ar šiandien buvo laiminga diena?
Laiminga jaučiuosi po prasmingo pokalbio. Neišsenkantis įkvėpimo šaltinis man yra emociškai intelektualūs žmonės. Kai skiri žmogui šimtą procentų dėmesio ir kai tą patį gauni atgal, kai klausai ir daliniesi, kai diskutuoji konstruktyviai, kai juokauji ir juokiesi kartu su besijuokiančiu žmogum. Tokią laimę aš pažįstu. Laimės formų yra daug, kiekvienam savo, tačiau šiandien laimės ieškoti siūlyčiau vidiniame susitaikyme ir savistaboje.“
Psichologė Dovilė Prunskaitė:
„Man laimė yra labai glaudžiai susijusi su laisve, t.y. laisve išreikšti save, laisve daryti kas tau patinka ir ko tu visada siekei bei norėjai. Taip pat laimė neatsiejama nuo meilės ir pagarbos iš artimų žmonių, kolegų ir kitų žmonių. Laimė yra labai subjektyvus jausmas, dėl to sunku komentuoti, kaip galima susikurti tą jausmą. Galbūt reikėtų nepamiršti įsiklausyti į savo vidų. Vidinis balsas mums visada sufleruoja, kas yra gerai, o ko reikėtų pasisaugoti.“
Psichologė Aurelija Ananjevaitė:
„Kai buvau ketvirtame kurse, viena dėstytoja liepė aprašyti savo dieną ir po to pažiūrėti, kiek per dieną laiko skiriame mokslams ir darbui, bendravimui su šeima ir draugais bei kiek laiko lieka sau. Tokiu būdu susipažinau su individualiosios psichologijos pradininko A. Adler teorija, jog pilnavertį gyvenimą žmogus gyvena tuomet, kai per dieną sugeba skirti laiko ne tik darbui, bet ir atrasti daugiau nei minutėlę sau ir bent kelias valandas savo artimiesiems. Iki šiol prisimenu šią paskaitą. Todėl šiuo metu jaučiuosi laiminga, nes dirbu mėgstamą darbą, kasdien apsupta vaikų, galiu skirti laiko ramiai išgerti puodelį kvapnios arbatos, besiklausydama patinkančios muzikos ir, vos tik kilus norui, paskambinti mylimam draugui ar draugei. Mokausi klausytis ir išgirsti ne tik kitus, bet ir savo vidinį balsą.“
Psichologė Laura Alčiauskaitė:
„Man labai patinka Dalai Lamos mintis, kad nėra kelio į laimę, pats kelias yra laimė. Man laimė yra procesas. Savęs tobulėjimo, tikslo siekimo, prasmingos veiklos, didesnio gėrio link procesas. Be to, manau, kad laimė neegzistuoja, kol ja nėra dalijamasi su kitais. Darydamas laimingus kitus ir pats tapsi laimingas.“
Psichologė Jurgita Petkinienė:
„Atsakant labai paprastai ir suprantamai, laimė man yra mylimi ir artimi žmonės (santykiai) bei galėjimas užsiimti mėgstama veikla, daryti tai, kas man patinka (savęs, savo poreikių realizavimas).“
Psichologė Inga Kovalskienė:
„Man laimė yra kiekvienoje dienoje, kiekvienos dienos tau suteiktose dovanose, kad ir tai, jog šiandien atsikėlei gyvas ir sveikas. Aš esu tikrai laiminga, o savo gyvenime, kuriant laimę, labai stipriai padėjo šie keturi dalykai.
Pirma, jog viskas gyvenime priklauso tik nuo tavęs, tik tu pats esi atsakingas už savo gyvenimą. Viską sukurti ir viską sugriauti gali tomis pačiomis savo rankomis.
Antra, tai suvokimas, kuris atėjo iš budizmo mokymo, kad viskas yra nepastovu. Nepastovus ir laikinas yra mūsų turimas darbas, materialinė padėtis, aplink mus esantys žmonės ir net mūsų sveikata bei gyvybė remiasi nepastovumu. Nepastovumą priimti ir įsisąmoninti yra tikrai labai sunku, bet kai tai padarai, gyvenimas stipriai palengvėja.
Trečia, man didelę laimę atneša pagalba kitiems. Mano gyvenime savanorystė teikia labai daug gerų jausmų. Net ir kalbant apie materialus dalykus, daug didesnė laimė užplūsta, kai atsisakydamas kažko sau, suteiki tai, ko labai reikia kažkam kitam. Turbūt tiesa, jog dažnai dovanoti yra smagiau negu gauti.
Ketvirta, tai paprastumas ir minimalizmas. Kažkada gyvenime, kaip ir dalis kitų žmonių, troškau įvairių materialinių dalykų (suknelių, papuošalų, įmantriausių daiktų), bet keisčiausia, jog taip troškus ir pagaliau juos gavus, laimė būdavo labai trumpa. Kaip yra sakoma: ,,Tikra laimė yra mokėti netrokšti.“ Deja, kad ir kaip bebūtų, vis dar to stengiuosi išmokti.“