Vidiniai konfliktai – kai nesutariame patys su savimi

Iš patirties žinome, kad konfliktai tikrai nėra pats maloniausias dalykas. O jeigu konfliktas vyksta tavo viduje? Jeigu nepavyksta sutarti su pačiu savimi, kaip galima tikėtis, jog sutarsime su kitais?

Su vidiniais konfliktais susiduria kiekvienas žmogus. Netgi nesugebėjimas nuspręsti, ką pasirinkti: „Ar pasakyti draugei, jog mačiau jos vaikiną su kita mergina, ar geriau nesikišti?“ – ir tai jau yra mažytis vidinis konfliktas. Vidiniai konfliktai reiškiasi kognityvinėje (žemesnė savivertė, neadekvatus savęs vertinimas, įvairios abejonės), emocinėje („juodos“ mintys ir išgyvenimai, emocinė įtampa) ir elgesio sferoje (nesugebėjimas produktyviai dirbti, nepasitenkinimas, negatyvumas).

Vidinių asmenybės konfliktų tipai

• Motyvaciniai konfliktai. Kai reikia pasirinkti iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų; kai reikia pasirinkti iš dviejų nepatrauklių alternatyvų (kai reikia pasirinkti vieną mažesnę blogybę iš dviejų); kai objektas turi ir patrauklių, ir nepatrauklių pusių, ir reikia nuspręsti, ką daryti.
• Moralės (normatyviniai) konfliktai. Konfliktas tarp „noriu“ ir „reikia“, tarp noro ir pareigos.
• Kognityviniai konfliktai. Jį būtų galima apibūdinti taip: „žinau, kad tai blogai, bet vis tiek darau“ sugalvojant įvairių pasiaiškinimų, kad nors tai ir blogai, bet kitaip elgtis negaliu (pvz., žinau, kad rūkymas kenkia sveikatai, bet vis tiek rūkau, nes kitaip negaliu įveikti streso darbe).
• Nerealizuoto noro konfliktai. Konfliktas tarp norų ir tikrovės.
• Vaidmenų konfliktai. Jis kyla tuomet, kai žmogus nesuderina kelių atliekamų socialinių vaidmenų, arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena.
• Adaptaciniai konfliktai. Kyla tuomet, kai tai, ko iš žmogaus reikalauja aplinka, nesutampa su jo galimybėmis.
• Neadekvačios savivertės konfliktai. Priklauso nuo žmogaus savikritiškumo, nuo to, kaip šis vertina savo sėkmes ir nesėkmes.

shutterstock.com

Vidiniai konfliktai gali būti ir naudingi, nes jie padeda žmogui tobulėti, formuoja adekvatų savęs vertinimą, savęs pažinimą. Tačiau vidiniai konfliktai, kurie trunka ilgą laiką, perauga į gyvenimo krizes. Tai menkina to, ką darote efektyvumą, produktyvumą, pasitikėjimą savimi. Be to, tokius vidinius konfliktus lydi nuolatinis nerimas, dėl kurio žmonės tampa dirglūs, suirzę. Kai nėra sutarimo su savimi, blogėja ir santykiai su aplinkiniais.

Kaip atpažinti nerimą, kylantį dėl vidinių asmenybės konfliktų?

• Šią būseną žmogus dažnai apibūdina „nerandu sau vietos“, „nežinau, kas man yra“, „turiu blogą nuojautą“, taip jaučiasi, nors neįvyko nieko, dėl ko reikėtų nerimauti. Tokią būseną dažnai lydi susierzinimas, pyktis ant kitų ir ant savęs dėl pačiam nesuprantamų ir neaiškių priežasčių.
• Nuolatinis nerimas, kylantis iš vidaus, gali pasireikšti ir fiziniais simptomais, pavyzdžiui, galvos skausmu.
• Nerimą išduoda ir žmogaus elgesys, pavyzdžiui, dažnas mirksėjimas, pirštu arba tušinuku barbenimas į stalą, muistymasis, žiedų sukiojimas, nagų kramtymas ir pan. Siekdamas nuslopinti nerimą žmogus ieško išeičių ir dažnai pasirenka alkoholį, rūkymą, arba visiškai pasineria į darbus, pasiduoda darboholizmui.
• Žmogus gali kalbėti neužsičiaupdamas, jis gali kalbėti visiškai tuščiai, tiesiog kalbėti ir kalbėti, aplinkiniams toks kalbėjimas dažnai įkyri, tačiau taip žmogus ginasi nuo varginančio nerimo.
• Žmogus gali būti dirglus, agresyvus, susikaustęs, apatiškas, susikaustęs, suirzęs ir t. t., tokios žmogaus reakcijos į nerimą.