Kodėl užgniaužtos emocijos neigiamai veikia sveikatą?

Rengiant šią temą man kilo mintis, kad žmogaus emocijos yra tarsi geltonas šviesoforo signalas ir tik nuo žmogaus priklauso, kuris signalas – žalias ar raudonas užsidegs po to. Žalia šviesa degs, jeigu išreikšite savo emocijas (išsipasakosite, užrašysite savo mintis, jas nupiešite ir išlaisvinsite iš vidinio narvo) mąstysite pozityviai, tuomet ir judėti gyvenimo keliu bus lengviau. Jeigu emocijas nuolat laikysite tvirtai sugniaužę geležiniais vidiniais spąstais, kita spalva bus raudona – liksite stovėti vietoje, griaudami savo vidų ir sveikatą.

Emocijos tai…

Tokia energijos forma, kuri teka kūnu kaip elektros srovė. Kūno ląstelės atsako į kiekvieną mintį ir ištartą žodį. Kiekviena emocija turi skirtingą energijos dažnį, priklausomai nuo šių dažnių, patiriant vieną ar kitą emociją, jūsų organizmas paleidžia atitinkamą kiekį neuropeptidų. Jeigu laikotės įsikibę negatyvių nuostatų ir minčių, jūsų kūnu teka negatyvios bangos, kurios sugriauna natūralią kūno energijos tėkmę. Davis Suzuki teigė, kad kai žmogus pyksta, jaučia neapykantą, pavydą, iškvėpdamas orą kartu išskleidžia kondensuotas molekules, kuriose yra toksinų. Sukauptų per vieną valandą šių toksinų užtektų nužudyti 80 jūros kiaulyčių. Ar galite įsivaizduoti, kokią žalą jos daro jūsų organizmui?

Žmonės skirtingai reaguoja į emocijas: 3 tipai

• Racionalus žmonių tipas sulaiko emocinius išgyvenimus viduje, sakydamas: „Man viskas gerai“, „Man visai neliūdna“, „Aš visai nepykstu“, jie šypsosi, net jei norisi verkti.
• Emocinis tipas atpažįsta emocijas, tačiau nemoka jų valdyti, jie yra linkę į isterijas, pykčio priepuolius, nesiliaujantį džiaugsmą.
• Išmintingas tipas atpažįsta ir moka valdyti savo emocijas, net ir pačias nemaloniausias sugeba išreikšti priimtinais būdais, kurie nežaloja nei savęs, nei aplinkinių.

shutterstock.com

Negailestingiausiai su savimi elgiasi racionalus tipas

Žmonės, kurie priklauso racionaliajam tipui turi puikų gebėjimą pasirinkti tinkamą kaukę, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje – šypsenos kaukė, nors „plyšta“ širdis. Kitaip tariant, jie emocijas užgniaužia savyje, nesuprasdami, kad tarp psichinės ir fizinės žmogaus būsenos yra tiesioginis ryšys. Kiekviena neigiama, užgniaužta viduje emocija griauna vidinę tvirtovę ir sveikatą. Neigiamos emocijos apsunkina jūsų antinksčio liaukas ir sunaudoja maistines medžiagas, kurios reikalingos gyvybingumui išlaikyti. Negatyvios emocijos turi tirštesnę, lėtesnę vibraciją ir yra sunkesnės, taigi, kai jos yra užgniaužiamos, negalėdamos laisvai išsilieti, jos „pereina“ į  pilvą, galvą ar kitus organus, todėl esant depresijai gali kamuoti pilvo, galvos skausmai, silpnumas ar nuovargis.

Neigiamų emocijų įtaka sveikatai

Mičigano universitete atliktas longitudinis (tęstinis) tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios savyje sulaiko pyktį, du kartus labiau rizikuoja patirti širdies smūgį, insultą ar susirgti vėžiu. Tiesa, šaukti supykus irgi nenaudinga. Pykčio proveržiai, kurie gali trukti vos keletą minučių, paveikia širdies veiklą. To užtenka, kad 19 % padidėtų rizika patirti širdies smūgį. Susierzinimui, nekantrumui, niurzgėjimui sveikata taip pat nelieka abejinga – šios emocijos susilpnina imuninę sistemą.

Pyktis taip pat iššaukia žarnyno problemas, skrandžio veiklos pokyčius, o įsižeidimai, ambicijos bei kategoriškumas kenkia kepenims, tulžies pūslei bei visai virškinimo sistemai. Taip atsitinka todėl, kad stiprios emocijos, tokios kaip skausmas, baimė, sielvartas, nusivylimas, panika, nerimas, pyktis nukrečia kūną kaip elektros srovė, išbalansuodama natūralią kūno energijos tėkmę ir palikdama randus nervų sistemoje.

shutterstock.com

Vienu atžvilgiu pyktis yra pranašesnis prieš kitas neigiamas emocijas: baimė slopina norą veikti, o pyktis – priešingai. Pyktis padidina pasitikėjimą savimi, optimizmo lygį, skatina rizikuoti, imtis iniciatyvos ir veikti. Pastebėta, jog įvairiose kultūrose žmonės pyktį sieja su karštais skysčiais ar indais („tu kaip verdantis vandens puodas“). O žmogus, kuris demonstruoja pyktį, kitų akimis atrodo kompetentingesnis, aukštesnio statuso ir labiau patikimas. Tačiau už šį reputacijos kūrimo vaidmenį žymiai didesnis tas vaidmuo, kurį pyktis atlieka žalodamas jūsų sveikatą. Ne veltui sakoma, kad pykti ant kito žmogaus yra tas pats kaip išgerti nuodų ir tikėtis, kad kas nors kitas numirs.  

Labiausiai žmogų išsekina ne patiriamas skausmas, o bandymas jį nuslėpti ar ignoruoti

Norint paslėpti skausmą reikia žymiai daugiau energijos nei su juo susidurti. Įtampa ir pastangos norint laikyti savo emocijų seifą užrakintą galiausiai išsekina fiziškai. Yra daugybė dalykų, kurių negalite kontroliuoti – žemės drebėjimai, potvyniai, tačiau nepamirškite ir to, ką galite. Savo emocijas ir mintis galite valdyti, tik reikia žinoti kaip. Žinoma, tai ne vienos dienos darbas, o daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas. Atminkite Henry Ford žodžius: „Jeigu sakysi „aš galiu“ arba „aš negaliu“ – abiem atvejais tu būsi teisus.“