Pervargęs darbuotojas – neproduktyvus. Sužinokite, kada būtina pertrauka

Ekspertai įspėja, kad sergantis ar psichologinę disharmoniją jaučiantis asmuo, kuris vis tiek eina į darbą – mažiau produktyvus, be to, silpsta jo moralinis pasitenkinimas ir didėja patiriamo streso lygis.

Darbuotojas, kuris prastai jausdamasis eina į darbą, tapo gana normalus ir įprastas reiškinys. Organizacijos dažnai sumažina darbuotojų sirgimo rodiklius, tačiau darbuotojų sveikatos pablogėjimo, žemo produktyvumo ir nepasitenkinimo darbu sustabdyti negali. Ką jau kalbėti apie streso ir nuovargio lygį. Dažnai dėl darbdavių daromo spaudimo darbuotojai patikėtas užduotis atlieka net ir nesijausdami itin gerai. Nuolatinė įtampa ir stresas gali pasireikšti įvairiais organizmo negalavimais, tokiais, kaip skrandžio ir žarnyno problemos, nuovargis, psichologinės būsenos sutrikimai, galvos skausmai. Jeigu jaučiatės nusilpę ar įsitempę, svarbu laiku imtis tinkamų priemonių, kad išsaugotumėte savo sveikatą.

Prevencinės priemonės

Nežinomybė ir neužtikrintumas veikia mūsų psichologinę sveikatą netgi stipriau nei oras ar politinė, ekonominė aplinka. Tokioje būsenoje dirbančio žmogaus šeima bei draugai turėtų susirūpinti, kad tokie žmonės nepasinertų į depresiją ar savigraužą. Nemažiau tuo rūpintis turėtų ir darbdaviai, prižiūrėdami, kad jų darbuotojai jaustųsi saugūs ir patenkinti darbo aplinka. Svarbu, kad įmonių vadovai nepamirštų, rūpintis darbuotojų darbo vietomis ir didinti jų motyvaciją. Geras darbdavys geba laiku pastebėti darbuotojo sveikatos problemas ir suteikti jam visą reikalingą pagalbą bei, žinoma, moralinį palaikymą ir supratimą, kurio darbuotojai dažniausiai ir pasigenda.

Vyrai daugiau linkę jaudintis dėl finansinių problemų ir praradimų. Tuo tarpu moterys dažniau išgyvena dėl šeimos ir santykių problemų. Svarbiausia stebėti aplinkinius, jų elgesį ar elgesio pasikeitimus ir įsiklausyti į tai ką jie kalba, dėl ko nerimauja. Tokiu būdu galėsime padėti žmonėms išgyventi sunkius gyvenimo periodus bei lengviau susidoroti su užklupusiu stresu ir nemaloniomis situacijomis.

Ženklai, įspėjantys apie galimus psichologinius darbuotojo sutrikimus

1. Perdėtas vėlavimas ir darbo vengimas
2. Piktnaudžiavimas žalingais įpročiais
3. Pastovus išsiblaškymas ar irzlumas
4. Dažnas ir greitas susigraudinimas ir ašarojimas
5. Mažas susidomėjimas bet kokia malonia veikla
6. Menkos savivertės jausmas
7. Nuolatinis nuovargis ir susirūpinimas
8. Noro ką nors pagerinti ar patobulinti nebuvimas
9. Atitrūkimas nuo draugų ir šeimos
10. Nusiskundimai fiziniais sutrikimais ir nuolatinis diskomfortas

Keletas patarimų, kaip padėti sau ir nepasiduoti stresui ir blogoms mintims užklupus nesėkmių metui ar netekus darbo:

1. Užrašykite savo nerimo priežastis. Tai padės suprasti, kaip jas pašalinti ar su jomis susidoroti.
2. Nebijokite prašyti šeimos ir draugų palaikymo, supratimo. Pasidalinkite savo išgyvenimais su tais, kurie jau yra tai patyrę. Paklauskite jų patarimo.
3. Rūpinkitės savo sveikata: gerai maitinkitės ir reguliariai mankštinkitės. Patiriant stresą, ypač svarbu laiku pavalgyti, kad kūnas gautų pakankamai reikalingų medžiagų ir kad galėtų atlikti visas jam pavestas užduotis. Stenkitės nepraleisti valgymo pertraukėlių. Skirkite laiko sportui, nes jis mažina stresą, nuovargį ir depresiją.
4. Pasistenkite išsimiegoti. Tai svarbu norint palaikyti stiprią organizmo imuninę sistemą. Daugumai žmonių reikia 7 – 9 valandų miego. Atkreipkite dėmesį, kad būtent tiek  laiko poilsiui ir skirtumėte.
5. Venkite žalingų įpročių. Alkoholis ar cigaretės nepadeda išspręsti problemų.
6. Kreipkitės į gydytoją, jei dėl streso jaučiate kokių nors sveikatos pablogėjimų. Pasikonsultuokite, kaip galėtumėte kuo greičiau šias problemas išspręsti.
7. Būkite kantrūs ir nespauskite savęs. Atsigavimas užima šiek tiek laiko, leiskite sau apsiprasti su esama padėtimi. Ateities nežinomybė – visiškai normalus reiškinys, kurį atėjus laikui išspręsite.
8. Patyrinėkite save. Aiškiai apsibrėžkite savo praeities stiprybes, kurios gali padėti susidoroti su esama nemalonia situacija. Ieškokite naujų galimybių ir nepasiduokite negatyvioms mintims ar liūdesiui.
9. Ieškokite pozityvių pusių: permąstykite savo tikslus ir kelkite sau naujus iššūkius, ugdykite dėkingumą, sąmoningumą.
10. Užsiimkite savanoriška veikla. Tai padės užsimiršti savo problemas ir rūpesčius. Tad pasirinkite sau mielą veiklą, kuri palaipsniui gali tapti nauju hobiu ar pramoga.
11. Kalbėkitės su savo vadovu. Nevenkite apie savo savijautą darbe papasakoti vadovui ar žmogiškųjų išteklių vadybininkui. Galbūt kartu rasite sprendimų.