Meilė – tai nepakartojamas jausmas, kuris gali būti ir pasakiškas, ir deginantis. Be galo sudėtingas procesas, kuris teikia didžiausią prasmę mūsų gyvenimams. Skamba tikrai painiai ar ne? Tačiau būtent toks jausmas ir yra toji meilė.
Dažniausiai mus kankinantis klausimas: ar tikrai mylite savo partnerį, ar tiesiog esate prie jo pripratęs ir prisirišęs? Paklauskite savęs. Meilė sudėtinga, tačiau šis straipsnis atskleis keletą faktų, kuo prisirišimas skiriasi nuo tikros meilės. Tikėtina, jog šie pateikti paaiškinimai padės jums išgryninti šiuo metu puoselėjamus santykius arba ateityje rasti abipuse meile paremtą draugystę.
Įsimylėję stengiamės savo mylimąjį padaryti laimingą. Nuolat mąstome apie tai, kaip priversti savo partnerį jaustis mylimam ir patenkintam. Tuo metu „neskaičiuojam taškų“, nesiginčijame dėl to, kuris kuriam padeda daugiau, ar kas šiandien turėtų suplauti indus. Kai mylime, nesistengiame neigiamai paveikti partnerio emocijų, atrasti būdų, kaip manipuliuoti juo ar jam vadovauti santykiuose.
Kai esame tiesiog prisirišę prie savo antrosios pusės, įprastai stengiamės pasiekti vien asmeninės laimės. Tuo metu stengiamės, kad partneris kuo labiau priklausytų nuo mūsų, kartais netgi bandome jį kontroliuoti taip suvaržydami jo laisvo pasirinkimo teisę. Vietoj to, kad patys kovotume su asmeninėmis problemomis, mes naudojamės savo partneriu, kad šis padidintų mūsų pasitikėjimą pačiais savimi. Būtent tada mes manome, jog mūsų antrosios pusės yra atsakingos už mūsų laimę ir tampame itin sutrikę bei pikti, kada jiems nepavyksta atlikti visko taip, kaip mes norėjome.
Abipusė meilė leidžia būti tikruoju savimi. Mūsų partneriai netgi paskatina mus išlaikyti savo identitetą ir nebijoti savo silpnybių. Abipusis pasitikėjimas vysto ir plėtoja abiejų partnerių augimą bei tobulėjimą. Meilė niekada nėra kontroliuojanti. Atvirkščiai, meilė viršija kontrolės ribas. Partnerių savybė priimti vienas kitą tokį, koks jis yra, leidžia kiekvienam iš jų pasiekti tai, apie ką jie svajoja ir atsiriboti nuo poreikio kontroliuoti vienas kito gyvenimus.
Tuo tarpu, prisirišimas yra nuolatinis kontroliavimas. Dažniausiai vienas iš partnerių atitraukia kitą nuo įprastinės jo veiklos: susitikimo su draugais, mėgstamų užsiėmimų ar kitos veiklos, kuri iki tol teikė jam malonumą. Dažnu atveju prasideda manipuliacija vienas kitu, visiškai nepaisant kito žmogaus jausmų.
Jei esame įsimylėję, kartu su partneriu augame ir tobulėjame. Kai abu žmonės siekia tapti geresniais, sėkmingesniais ir laimingesniais, kartu pasiekia geriausio, ką tik gali turėti ar kuo būti. Trumpiau tariant, mylintis partneris skatina mūsų augimą, o mes tą patį efektą sukuriame jam.
Kalbant apie prisirišimą, nuolatinės pastangos kontroliuoti vienas kitą bei menka galimybė patiems susidoroti su savo problemomis, riboja tiek mūsų pačių, tiek mūsų partnerių asmeninį augimą. Mūsų neišspręstos problemos išsivysto į priklausomybę nuo šalia esančio asmens. Ne nuostabu, jog tokia situacija blogina tarpusavio santykius bei kenkia meilei, o dar konkrečiau, tiesiog ją gesina.
Meilė nepaiso laiko tėkmės. Mylimieji gali ir išsiskirti, jausmai gali atrodyti neamžini ir netvarūs. Tačiau jei mes iš tiesų mylime, nepaisant išsiskyrimo, mylimasis lieka mūsų širdyse visą likusį gyvenimą ir mes nepaliaujame apie jį galvoti bei nuoširdžiai linkėti jam sėkmės.
Kita vertus, jei mes buvome vien susižavėję, tuomet po išsiskyrimo viskas, ką jaučiame tam žmogui yra vien apmaudas ir nepasitenkinimas. Galbūt netgi jaučiamės išduoti, paniekinti. Pastarasis jausmas gimsta dėl asmeninių minčių, jog partneris privalėjo sukurti mums laimę, bet to nepadarė, taip mus įskaudindamas ir pažemindamas.
Kai esame įsimylėję, tampame mažiau savanaudiški ir nelaikome savęs pasaulio centru. Mūsų santykiai mažina mūsų ego, greitina mūsų augimą ir tobulėjimą bei skatina mus būti mažiau egoistiškais ir daugiau mylinčiais. Santykiai skatina pozityvius pokyčius, o svarbiausia tai, jog abu partneriai gali laisvai ir atvirai dalintis savo silpnybėmis bei beprotiškiausiomis idėjomis.
Prisirišimas, atvirkščiai nei meilė, yra palaikomas ego. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelis žmonių nuolat skundžiasi savo santykiais. Prisirišę žmonės nesugeba savarankiškai spręsti savo problemų, todėl mano, jog kažkas turi tai padaryti už juos. Tai sukuria jausmą, jog vienas iš partnerių negali būti laimingas be kito ir didina vienas kito kontroliavimą bei nepasitenkinimą santykiais.
Jei jūs nesate įsimylėję, tai reiškia, jog jūsų sielos draugas dar tebeieško jūsų. Kodėl gi tuo tarpu kol jo laukiate, jums nepasistengus tobulėti kaip asmenybei? Tobulinkite savo asmenybę ir paruoškite save, kaip dovaną jus mylinčiam žmogui netolimoje ateityje.