6 priklausomybės, nuo kurių žmonės kenčia to nepastebėdami

Į priklausomybės apibrėžimą jau seniai įeina ne tik alkoholis, tabakas ir narkotikai. Kartais tai gali būti žalingas elgesys ar į galvą lendančios įkyrios mintys, o dažnai – ir artimiausi žmonės. Pasitikrinkite, ar nekenčiate nuo vienos iš gydytojo Steven DeSalvo išskirtų retai pastebimų priklausomybių.

1. Materializmas. Džiaugsmas dėl materialių dalykų ar pavykusių pirkinių pats savaime nėra blogis. Problema atsiranda tada, kai naujų daiktų įsigijimas tampa pasikartojančia manija, o apsipirkinėjimo procesas – pasitenkinimą suteikiančia terapija. Nepamirškite, kad daiktai mums atneša laikiną laimę, kuri vėliau išblėsta ir pradedame ilgėtis kažko gilesnio bei prasmingesnio.  

2. Siekis būti teisiu. Nuolatinis bandymas patenkinti ego įrodinėjant savo tiesą gali tapti rimta kliūtimi kuriant santykius su kitais žmonėmis. Kai savo vertybių ir įsitikinimų įsikimbame taip tvirtai, jog atmetame bet kokią galimybę bent apsvarstyti kitų idėjas bei požiūrį, siekio būti teisiu priklausomybė užkerta mums kelią tapti atvirais bei gebančiais prisitaikyti žmonėmis. Manoma, kad nuolatinis savo tiesos įrodinėjimas yra viena dažniausių nesugebėjimo spręsti konfliktus santykiuose priežasčių.

3. Informacijos perteklius. Laikais, kai mus pasiekia milžiniškas informacijos kiekis, labai lengva priprasti prie nuolatinių naujienų, patarimų ar paskalų tikrinimo. Priklausomybė nuo technologijų sukelia pavojų, kadangi negalėdami atsidurti virtualioje erdvėje bent trumpą laiką jaučiamės blogai. Jei pastebėjote, jog nuolat prisijungiate tam, kad gautumėte nereikšmingos informacijos, o ne tam, kad bendrautumėte su kitais žmonėmis, gali būti, jog bręsta rimta problema. Daugiau apie išmaniųjų telefonų žalą.

4. Paskalos. Kiekvienas gyvenime bent kartą esame ką nors apkalbėję. Visgi nuolatinės paskalos, per kurias dažniausiai bandome sukurti glaudesnį ryšį su aplinkiniais, tikrai nėra sveikas elgesys. Nors daug kas galvoja, kad tai – labai intymi pokalbio forma, tačiau labai dažnai kalbėjimas apie kitų nelaimes ir klaidas tėra savo vidinės tuštumos ir vienišumo maskavimas arba noras pasijusti geresniu už tuos, apie kuriuos kalbama. Tiems, kurie atrado vidinę ramybę bei yra patenkinti savo gyvenimu, retai kyla noras skleisti paskalas.

shutterstock.com

5. Aplinkinių teisimas. Mūsų ego mėgsta teisti kitus ir pagal save nuspręsti, kas yra teisinga, o kas ne, kas gražu, o kas – bjauru. Kitų žmonių teisimas gali taip užvaldyti mintis, jog greitai nebepastebime, jog tam iššvaistome galybę laiko bei energijos. Tai labai panašu į priklausomybę nuo buvimo teisiu, kadangi apsunkina santykius su aplinkiniais.

6. Geresnio varianto troškimas. Kartais nerimas, kad nespėsite sugriebti galinčių pasitaikyti galimybių taip paralyžiuoja, jog nebesugebame priimti dabarčiai svarbių sprendimų. Laikui bėgant ši baimė apsėda mintis, ir, nuolat galvodami, kad dar pasitaikys kas nors geresnio (darbas, partneris, studijos), praleidžiame tikrai geras progas. Skaitykite daugiau apie perfekcionizmą.

Anot gydytojo Steven DeSalvo, pirmas sveikimo žingsnis – pripažinti priklausomybę. O ją įveikti geriausia pasitelkiant profesionalo bei artimųjų pagalbą.